Straipsniai

Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m.

2015-06-01, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Kaip straipsnio objektas pasirinkti 1991–2010 m. gimusiems Lietuvos Respublikos (toliau – LR) piliečiams duoti adaptuoti ir sugramatinti vardai, perimti iš ispanų kalbos. Tirti pasirinkti tik tie iš ispanų kalbos atėję vardai, kurie su lietuvių kalbos galūnėmis užrašyti pagal jų tarimą. Kai kurie vardai, pvz., Elvyrà, turi jau nuo seno nusistovėjusias formas lietuvių kalboje.

Skaityti toliau…

Susiję vardai: Alechándras, Alòndra, Andresitas, Elvyrà, Esmerálda, Milagrà
Taip pat šiame tekste: Svetimos kilmės vardai

Populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai ir jų davimo tendencijos

2014-08-13, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Šiame straipsnyje toliau nagrinėjami dažniausi 1991–2010 m. vaikų vardai. Straipsnyje Populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai ir jų davimo tendencijos pristačius dvidešimt dažniausių pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių berniukų vardų, išryškinus jų populiarumo laiką aptariamaisiais metais ir parodžius kilmės, struktūros polinkius, pagal tuos pačius kriterijus aptariami ir to paties laikotarpio mergaičių vardai.

Jau buvo rašyta, kad 2006–2011 m. mergaitės dažniau nei berniukai vadinami ilgesniais populiariais vardais, joms duodami baltiški apeliatyviniai vardai. Čia siekiama išsiaiškinti, ar aptariamuoju nepriklausomybės laikotarpiu prasideda tokių mergaičių vardų mados. Taip pat norima atsakyti į klausimą, kuo populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai skiriasi nuo berniukų vardų. Skaityti toliau…

Populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai ir jų davimo tendencijos

2014-07-31, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Apie pastaraisiais metais dažniausiai duotus vaikų vardus rašyta: pristatyti populiariausi 2006–2011 m. vardai ir išryškinti jų davimo polinkiai [1]. Šio laikotarpio populiariausių vardų dvidešimtukuose paprastai išlieka tie patys vardai, bet kasmet vaikai jais vadinami rečiau, nes vardai pradeda atsibosti. Vis daugiau vaikų, ypač berniukų, 2006–2011 m. linkstama vadinti dviskiemeniais vardais. Berniukams dažniausiai renkami krikščioniškos kilmės vardai, trumpiniai, o mergaitėms – baltiški apeliatyvinės kilmės vardai (žr. Populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai ir jų davimo tendencijos).

Remiantis šiomis 2006–2011 m. vardų davimo tendencijomis straipsnių diptiche toliau plėtojama vardų populiarumo tema: aptariama dvidešimt dažniausių pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių vaikų vardų, jų didžiausio populiarumo laikas ir kilmė. Norint parodyti, kokių pokyčių įvyko vardyne, aptariamojo laikotarpio vardai gretinami su 2006–2010 m. dažniausių vardų dvidešimtukais. Skaityti toliau…

Vardai lietuviškuose palyginimuose

2014-02-18, Aistė Pangonytė (VLKK)

Palyginimas yra stilistinė priemonė vienam daiktui ar reiškiniui sugretinti ar palyginti su kitu, norint pabrėžti, išskirti, išryškinti ar patikslinti kurį nors bruožą ar požymį. Vieni palyginimai yra situaciniai, kiti pastovūs. Pastovieji palyginimai visada turi tam tikrų ekspresinių bei emocinių atspalvių. Jais vaizdingai charakterizuojami veiksmai, būsenos ar ypatybės.

Reikia turėti omenyje, kad ypač ekspresyvūs ir vaizdingi neigiamo vertinimo pastovieji palyginimai, jų kur kas daugiau negu teigiamo vertinimo… Skaityti toliau…

Taip pat šiame tekste: Svetimos kilmės vardai

Krikščioniškų vardų mados

1977-11-10, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Krikščioniškojo vardyno raidai jos buvo ir tebėra ypač svarbios. Krikštijamiems vaikams vardus tėvai visais laikais stengdavosi ir dabar stengiasi parinkti tokius, kurie yra madingesni. Antai, sprendžiant iš vardų dažnumo šaltiniuose, XVI a. populiariausias Lietuvoje vyrų vardas buvo Jonas. Toliau ėjo: Stanislovas (Stasys), Motiejus (Matas), Mikalojus (Mykolas), Jurgis, Petras, Povilas, Grigalius, Jokūbas. Populiariausias moterų vardas tada buvo Ona. Toliau ėjo: Sofija (Zosė), Darata, Kotryna, Jadvyga, Agnietė, Barbora, Elžbieta, Elena, Margarita. Skaityti toliau…

Taip pat šiame tekste: Svetimos kilmės vardai
Puslapiai: 1 2 3 4 5

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Naujienų prenumerata