Straipsniai
Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843)
2016-08-17, dr. Alma Ragauskaitė2013 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraštyne rastas unikalus onomastikos istorijos šaltinis, kataloge pavadintas
„Vardų ir pavardžių žodynu“, XIX amžiaus pirmosios pusės lietuvių istorinėje antroponimijoje ir toponimijoje kol kas neturintis analogų. Ranka sudarytoje knygoje
45 000–60 000 istorinių tikrinių vardų (daugiausia asmenvardžių ir šiek tiek vietovardžių).
Skaityti toliau…
Susiję vardai: Albutas, Bitautas, Bugaudis, Buivydas,
Bùtautas,
Býtautas, Danutis,
Daũbaras,
Daũgirdas,
Daũjotas, Dovainas,
Dóvainis, Galimantas, Galkantas,
Gedimìnas, Ginvila, Ginvilas, Golginas, Jamontas, Jatautas,
Jómantas, Jovaišas, Kargaudas, Kimbaras, Korgaudas,
Liùbartas,
Mañtvilas, Montvilas, Narbutas, Norvila, Sirvidas,
Sìrvydas,
Taũtas
Kazimiero vardas Lietuvoje XVII–XVIII a. (kelių parapijų pavyzdžiai)
2016-03-04, Aistė Pangonytė (VLKK)Apie Kazimiero vardo populiarumą kalbama apibendrinus įvairių parapinių bažnyčių metrikų duomenis: iš Šiaulėnų parapijos XVII a., Leipalingio parapijos XVII a. II pus., Merkinės parapijos XVII a. I pus. ir XVIII a., Žaludko parapijos XVII a. II pus. ir XVIII a., Vilniaus Misionierių parapijos XVII a. I pus. ir XVIII a.
XVII a. tirtose metrikų knygose dažniausi vyrų vardai – Jonas, Kazimieras, Baltramiejus, Kristupas, Petras, Simonas. XVIII a. Jono vardas išlieka populiariausias, bet kur kas dažniau krikštyta Juozapu, Jurgiu, Mykolu, Motiejumi, Tomu. – Kazimiero vardo populiarumas išblėso. (Statistinė medžiaga pateikiama straipsnio prieduose.)
___________________
P. S. Kazimiero vardo populiarumas blėsta ir dabartiniais laikais: jis dar gana dažnas tarp piliečių (Piliečių vardų sąvado duomenimis, juo pavadinta apie 8 tūkst. vyrų), bet plg.: XX a. vid. šiuo vardu per metus buvo pavadinama apie 200–300 asm., XXI a. pr. tik 1–20 asm. per metus. (A. Pangonytė)
Moterų vardų kirčiavimo kraipymai
2016-06-15, dr. Jonas Šukys Kaip vartoti ir kirčiuoti vyrų ir moterų vardus, nesunku pasitikrinti patikimame, gerai parengtame, paremtame istorizmo ir sistemingumo principais Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyne“. Jo yra išėję net šeši leidimai (1987, 1994, 2003, 2005, 2007, 2009). Tačiau knyga lieka knyga, o gyvenimas knygų kartais neklauso. Dalis moterų vardų, ypač miestuose, kirčiuojami visai ne taip, kaip nurodo minėtasis žodynas. Žinoma, visų pasitaikančių kraipymų viename straipsnyje neįmanoma aptarti, todėl apžvelgsime tik tris ryškesnes tokių kraipymų grupes.
Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Agotà,
Aldonà,
Alvydà,
Áudra,
Aušrà,
Barborà,
Bonà,
Dainà,
Daũmantė,
Deĩmantė,
Donatà,
Gabijà,
Giñtara,
Giñtarė,
Gìntautė,
Gražvìlė,
Gražvydà,
Ilonà,
Jolità,
Mortà,
Skìrmantė,
Ūlà,
Ulijonà,
Valentinà,
Violetà,
Výtautė,
Žanà,
Zità
K. Donelaičio „Metų“ tikriniai vardai kitose kalbose (vertimo strategijų palyginimas)
2016-04-19, Adriano Cerri (Pizos universitetas, Italija)Kristijono Donelaičio „Metų“ vardynas yra turtingas ir įvairus. Straipsnyje nagrinėjami 10 poemos vertimų (į vokiečių, anglų, latvių, lenkų, ispanų ir italų k.). Įvairių vertėjų požiūris ir metodika gerokai skiriasi. Asmenvardžius vieni vertėjai vertė į savo kalbų atitikmenis, kiti išlaikė originaliuosius; vieni juos adaptavo pagal savo kalbos rašybos taisykles, kiti – ne. Vienu ar kitu būdu visi vertėjai stengėsi atsižvelgti ne tik sąsajas su pamatinio žodžio reikšme, bet ir į emocinius atspalvius. Vis dėlto koks turėtų būti tikrinių vardų konotatyvinis turinys vertimuose? Vienos sprendimo nėra. Vertėjas turi suvokti tikrinio vardo turinį tam tikrame kontekste ir apskritai vardyno funkciją bendroje kūrinio sandaroje. Tai didelė atsakomybė. Nustatęs pagrindinę vardų funkciją, vertėjas pasirenka, kaip ją veiksmingai perteikti savo kalba. Jis suteiks pirmenybę būtent tai funkcijai, nes jos praradimas būtų didelis informacijos nuostolis. Po to kartais pavyks perteikti ir kitus aspektus, kartais ne…
Pvz.: Gryta – Elſe, Grete, Gryta, Grīta, Gośka; Lauras – Luddas, Mylas, Lauras, Laurs, Łauras; Tušė – Myke, Tuſche, Tusche, Tuše, Tuse, Tušė, Tuše…
Šaltinis: Vertimo studijos, t. 8, 2015, p. 80–97; žr. čia.
Susiję vardai:
Adõmas,
Ánsas,
Bar̃bė, Dočys,
Dóvydas,
Elze, Enskys,
Grė́tė,
Grýta,
Ievà, Jekė,
Jokū̃bas,
Jùrgis, Kainas,
Katrynà,
Katrỹnė, Koinas,
Láuras,
Liùdas,
Mìkas, Mikelis, Mykė, Mylas, Obrys, Pimė, Tušė
Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne
2016-03-21, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Asmenvardžių tyrimai rodo, kad nuo 1991 m. intensyviai atnaujinamas Lietuvos vardynas (Maciejauskienė 1998; Sinkevičiūtė 2011; Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014). Kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje vyksta pokyčių: kuriami nauji vardai, iš kitų kalbų perimami svetimos kilmės asmenvardžiai ir jų variantai, dažniau negu anksčiau perdirbami įprasti vardai (Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014).
Nauji vardai tyrėjų vertinami skirtingai. Vitalija Maciejauskienė iš skirtingos kilmės dėmenų sudarytus dvikamienius vardus vertina neigiamai dėl hibridinės darybos, bet ji komentuoja dėmenų, kuriais tapo svetimos kilmės vardų trumpiniai ar jų dalys, kilmę (1998: 39–40). Taip patvirtinama, kad paskutinį XX a. dešimtmetį Lietuvoje esama naujų dvikamienių vardų, o jų inventorius nėra baigtinis.
Šiame straipsnyje siekiama nustatyti pirmais dviem nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dešimtmečiais pradėtus vartoti naujus dvikamienius vardus, aptarti jų dėmenis ir nusakyti raidos dėsningumus… Skaityti toliau…
Susiję vardai: Adimantė, Agmilė,
Akmìlė, Almandė, Armingas, Auksvaidė, Ausmantė,
Aũšvydė, Brigimantas, Džiaugsmina, Egvilija,
Eikvìlė, Eilandas, Eisvita,
Elìmantas,
El̃mantė,
Er̃mindas, Gautvidas,
Geitvìlė, Giedvilė, Jausmilė, Jausmina, Josvita, Jovaigė, Jurmantė, Jusmina, Justautė,
Kęstgáilė, Krismantas, Kristautas, Kristmantas, Leodangas, Litvidas, Lokimantas, Matautas,
Mìndvydė, Mingridas, Minrentas, Raivildas, Rasvildas, Rikvida, Rismantė, Ritmantas, Rutautė, Rutvydas, Saivydas, Sangridas,
Simantà, Siminta, Teismantas, Titvydas,
Tòmantė, Tumantas, Ugmilė, Vaitvildas, Visaldas, Vytardas, Žaisminta
