Straipsniai

Įvardijimai XIX amžiaus pradžioje: Telšių bažnyčios gimimo metrikų studija

2016-08-19, doc. dr. Ilona Mickienė, Aušra Černiauskaitė
Straipsnyje analizuojami iš Telšių parapijos XIX a. pr. gimimo metrikų knygos išrinkti įvardijimai – krikštijamų berniukų ir mergaičių, tėvų, krikštatėvių ir lydinčiųjų asmenų, dalyvavusių apeigose. Pagal struktūrą šiuo laikotarpiu jau vyrauja įvardijimai dviem asmenvardžiais. Iš viso įvardijimų – 1589. Skaityti toliau…
Taip pat šiame tekste: Svetimos kilmės vardai

Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843)

2016-08-17, dr. Alma Ragauskaitė
2013 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraštyne rastas unikalus onomastikos istorijos šaltinis, kataloge pavadintas „Vardų ir pavardžių žodynu“, XIX amžiaus pirmosios pusės lietuvių istorinėje antroponimijoje ir toponimijoje kol kas neturintis analogų. Ranka sudarytoje knygoje  45 000–60 000 istorinių tikrinių vardų (daugiausia asmenvardžių ir šiek tiek vietovardžių). Skaityti toliau…
Susiję vardai: Albutas, Bitautas, Bugaudis, Buivydas, Bùtautas, Býtautas, Danutis, Daũbaras, Daũgirdas, Daũjotas, Dovainas, Dóvainis, Galimantas, Galkantas, Gedimìnas, Ginvila, Ginvilas, Golginas, Jamontas, Jatautas, Jómantas, Jovaišas, Kargaudas, Kimbaras, Korgaudas, Liùbartas, Mañtvilas, Montvilas, Narbutas, Norvila, Sirvidas, Sìrvydas, Taũtas

Kazimiero vardas Lietuvoje XVII–XVIII a. (kelių parapijų pavyzdžiai)

2016-03-04, Aistė Pangonytė (VLKK)

Apie Kazimiero vardo populiarumą kalbama apibendrinus įvairių parapinių bažnyčių metrikų duomenis: iš Šiaulėnų parapijos XVII a., Leipalingio parapijos XVII a. II pus., Merkinės parapijos XVII a. I pus. ir XVIII a., Žaludko parapijos XVII a. II pus. ir XVIII a., Vilniaus Misionierių parapijos XVII a. I pus. ir XVIII a.

XVII a. tirtose metrikų knygose dažniausi vyrų vardai – JonasKazimieras, Baltramiejus, Kristupas, Petras, Simonas. XVIII a. Jono vardas išlieka populiariausias, bet kur kas dažniau krikštyta Juozapu, Jurgiu, Mykolu, Motiejumi, Tomu. – Kazimiero vardo populiarumas išblėso. (Statistinė medžiaga pateikiama straipsnio prieduose.)
Visą straipsnį žr.: Paknys M. Kazimiero vardas Lietuvoje XVII–XVIII a.: kelių parapijų pavyzdžiai / Šventasis Kazimieras istorijos vyksme: įvaizdis ir refleksija. 2006. p. 14–21. (Nuoroda į duomenų bazę Lituanistika)
___________________
P. S. Kazimiero vardo populiarumas blėsta ir dabartiniais laikais: jis dar gana dažnas tarp piliečių (Piliečių vardų sąvado duomenimis, juo pavadinta apie 8 tūkst. vyrų), bet plg.: XX a. vid. šiuo vardu per metus buvo pavadinama apie 200–300 asm., XXI a. pr. tik 1–20 asm. per metus. (A. Pangonytė)
Taip pat šiame tekste: Svetimos kilmės vardai

Moterų vardų kirčiavimo kraipymai

2016-06-15, dr. Jonas Šukys
   Kaip vartoti ir kirčiuoti vyrų ir moterų vardus, nesunku pasitikrinti patikimame, gerai parengtame, paremtame istorizmo ir sistemingumo principais Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyne“. Jo yra išėję net šeši leidimai (1987, 1994, 2003, 2005, 2007, 2009). Tačiau knyga lieka knyga, o gyvenimas knygų kartais neklauso. Dalis moterų vardų, ypač miestuose, kirčiuojami visai ne taip, kaip nurodo minėtasis žodynas. Žinoma, visų pasitaikančių kraipymų viename straipsnyje neįmanoma aptarti, todėl apžvelgsime tik tris ryškesnes tokių kraipymų grupes. Skaityti toliau…

K. Donelaičio „Metų“ tikriniai vardai kitose kalbose (vertimo strategijų palyginimas)

2016-04-19, Adriano Cerri (Pizos universitetas, Italija)

Kristijono Donelaičio „Metų“ vardynas yra turtingas ir įvairus. Straipsnyje nagrinėjami 10 poemos vertimų (į vokiečių, anglų, latvių, lenkų, ispanų ir italų k.). Įvairių vertėjų požiūris ir metodika gerokai skiriasi. Asmenvardžius vieni vertėjai vertė į savo kalbų atitikmenis, kiti išlaikė originaliuosius; vieni juos adaptavo pagal savo kalbos rašybos taisykles, kiti – ne. Vienu ar kitu būdu visi vertėjai stengėsi atsižvelgti ne tik sąsajas su pamatinio žodžio reikšme, bet ir į emocinius atspalvius. Vis dėlto koks turėtų būti tikrinių vardų konotatyvinis turinys vertimuose? Vienos sprendimo nėra. Vertėjas turi suvokti tikrinio vardo turinį tam tikrame kontekste ir apskritai vardyno funkciją bendroje kūrinio sandaroje. Tai didelė atsakomybė. Nustatęs pagrindinę vardų funkciją, vertėjas pasirenka, kaip ją veiksmingai perteikti savo kalba. Jis suteiks pirmenybę būtent tai funkcijai, nes jos praradimas būtų didelis informacijos nuostolis. Po to kartais pavyks perteikti ir kitus aspektus, kartais ne…

Pvz.: Gryta – Elſe, Grete, Gryta, Grīta, Gośka; Lauras – Luddas, Mylas, Lauras, Laurs, Łauras; Tušė – Myke, Tuſche, Tusche, Tuše, Tuse, Tušė, Tuše

Šaltinis: Vertimo studijos, t. 8, 2015, p. 80–97; žr. čia.

Susiję vardai: Adõmas, Ánsas, Bar̃bė, Dočys, Dóvydas, Elze, Enskys, Grė́tė, Grýta, Ievà, Jekė, Jokū̃bas, Jùrgis, Kainas, Katrynà, Katrỹnė, Koinas, Láuras, Liùdas, Mìkas, Mikelis, Mykė, Mylas, Obrys, Pimė, Tušė
Puslapiai: 1 2 3 4 5

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Naujienų prenumerata