Straipsniai

XVI a. vidurio Gardino pavieto asmenų vardynas

2016-08-19, doc. dr. Jūratė Čirūnaitė (VDU)
XVI a. žinomi trys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymai: 1528 m., 1565 m. ir 1567 metų. 1567 m. LDK kariuomenės surašyme yra ir Gardino pavieto bajorų registras. Dalis bajorų į karo tarnybą vyko ne patys – vietoj savęs siuntė kitus asmenis. Šiame straipsnyje tiriamas į karo tarnybą iš Gardino pavieto siunčiamų asmenų ir to paties pavieto moterų, tiekusių žirgus kariuomenei, vardynas. Dauguma į kariuomenę siunčiamų asmenų buvo valstiečių luomo, keli buvo bajorai. Moterys, tiekusios žirgus kariuomenei, buvo bajorės.
Straipsnyje tiriamas 1567 m. į karo tarnybą iš Gardino pavieto siunčiamų asmenų ir to paties pavieto moterų, tiekiančių žirgus kariuomenei, vardynas. Dauguma vyrų įvardijimų (94,8 proc.) užrašyta su vardais. Tautinių vardų tėra dešimtadalis – dauguma vardų krikščioniški (katalikų ir stačiatikių tradicijos variantai), užrašyti kanoninėmis arba liaudinėmis formomis. Populiariausias į kariuomenę siunčiamų vyrų vardas – Jonas.
Susiję vardai: Agniẽtė, Ãgnija, Anà, Andriẽjus, Apolònija, Baltramiẽjus, Barborà, Bazìlė, Bogdana, Damiãnas, Eudòkija, Feodora, Feodoras, Filipas, Gerãsimas, Jevdòkija, Kosmas, Ksènija, Kuzmas, Makãrijus, Mãksimas, Matvejus, Michailas, Mikalõjus, Mýkolas, Nikolajus, Onà, Paũlius, Pavelas, Pelagė́ja, Pelãgija, Pẽtras, Pilỹpas, Póvilas, Stanìslovas, Stefanas, Stepanas, Stẽponas, Teodorà, Teodòras, Teodota, Timofejus, Timotiẽjus, Trofimas, Trotimas, Vaitiẽkus, Vãlentas, Varvara, Vasilisa

Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše

2015-05-17, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)
Istorikas Agnius Urbanavičius, tiriantis socialinę ir kultūrinę Lietuvos miestų raidą, surinko ir publikavo duomenis iš 1661–1795 metų naujųjų miestiečių įrašų Vilniaus miesto tarybos knygose. Jo publikuoto šaltinio įrašuose, pateikiamuose originalo – lotynų, lenkų – kalbomis, yra miestiečiais tapusių atvykėlių ir vietos gyventojų bei už juos laidavusių XVII–XVIII amžiaus vilniečių vardai ir pavardės, todėl sąrašas aktualus onomastikai.
Iš šaltinyje rastų 68 vilniečių įvardijimų antrųjų narių buvo rekonstruoti 47 XVII a. pab.–XVIII a. Vilniaus miesto gyventojų dvikamieniai asmenvardžiai. Skaityti toliau…
Susiję vardai: Ašvila, Ašvilas, Beinoras, Byvainas, Daũbaras, Daugaila, Daugėla, Dauginas, Daũgirdas, Daũjotas, Dóvaidas, Eigėla, Eĩminas, Eĩsmantas, Gekantas, Gelvainas, Jogėla, Karbutas, Kilbaras, Kybartas, Loškantas, Mañtautas, Midgailas, Milbutas, Mìlvydas, Norbutas, Ringáila, Sambaras, Saũrimas, Seibutas, Skirgáila, Sumantas, Surmocas, Svirbutas, Sybutas, Ulmintas, Uogintas, Vaišėda, Vaišnoras, Žadvainas
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843)

2016-08-17, dr. Alma Ragauskaitė
2013 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraštyne rastas unikalus onomastikos istorijos šaltinis, kataloge pavadintas „Vardų ir pavardžių žodynu“, XIX amžiaus pirmosios pusės lietuvių istorinėje antroponimijoje ir toponimijoje kol kas neturintis analogų. Ranka sudarytoje knygoje  45 000–60 000 istorinių tikrinių vardų (daugiausia asmenvardžių ir šiek tiek vietovardžių). Skaityti toliau…
Susiję vardai: Albutas, Bitautas, Bugaudis, Buivydas, Bùtautas, Býtautas, Danutis, Daũbaras, Daũgirdas, Daũjotas, Dovainas, Dóvainis, Galimantas, Galkantas, Gedimìnas, Ginvila, Ginvilas, Golginas, Jamontas, Jatautas, Jómantas, Jovaišas, Kargaudas, Kimbaras, Korgaudas, Liùbartas, Mañtvilas, Montvilas, Narbutas, Norvila, Sirvidas, Sìrvydas, Taũtas

Moterų vardų kirčiavimo kraipymai

2016-06-15, dr. Jonas Šukys
   Kaip vartoti ir kirčiuoti vyrų ir moterų vardus, nesunku pasitikrinti patikimame, gerai parengtame, paremtame istorizmo ir sistemingumo principais Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyne“. Jo yra išėję net šeši leidimai (1987, 1994, 2003, 2005, 2007, 2009). Tačiau knyga lieka knyga, o gyvenimas knygų kartais neklauso. Dalis moterų vardų, ypač miestuose, kirčiuojami visai ne taip, kaip nurodo minėtasis žodynas. Žinoma, visų pasitaikančių kraipymų viename straipsnyje neįmanoma aptarti, todėl apžvelgsime tik tris ryškesnes tokių kraipymų grupes. Skaityti toliau…

K. Donelaičio „Metų“ tikriniai vardai kitose kalbose (vertimo strategijų palyginimas)

2016-04-19, Adriano Cerri (Pizos universitetas, Italija)

Kristijono Donelaičio „Metų“ vardynas yra turtingas ir įvairus. Straipsnyje nagrinėjami 10 poemos vertimų (į vokiečių, anglų, latvių, lenkų, ispanų ir italų k.). Įvairių vertėjų požiūris ir metodika gerokai skiriasi. Asmenvardžius vieni vertėjai vertė į savo kalbų atitikmenis, kiti išlaikė originaliuosius; vieni juos adaptavo pagal savo kalbos rašybos taisykles, kiti – ne. Vienu ar kitu būdu visi vertėjai stengėsi atsižvelgti ne tik sąsajas su pamatinio žodžio reikšme, bet ir į emocinius atspalvius. Vis dėlto koks turėtų būti tikrinių vardų konotatyvinis turinys vertimuose? Vienos sprendimo nėra. Vertėjas turi suvokti tikrinio vardo turinį tam tikrame kontekste ir apskritai vardyno funkciją bendroje kūrinio sandaroje. Tai didelė atsakomybė. Nustatęs pagrindinę vardų funkciją, vertėjas pasirenka, kaip ją veiksmingai perteikti savo kalba. Jis suteiks pirmenybę būtent tai funkcijai, nes jos praradimas būtų didelis informacijos nuostolis. Po to kartais pavyks perteikti ir kitus aspektus, kartais ne…

Pvz.: Gryta – Elſe, Grete, Gryta, Grīta, Gośka; Lauras – Luddas, Mylas, Lauras, Laurs, Łauras; Tušė – Myke, Tuſche, Tusche, Tuše, Tuse, Tušė, Tuše

Šaltinis: Vertimo studijos, t. 8, 2015, p. 80–97; žr. čia.

Susiję vardai: Adõmas, Ánsas, Bar̃bė, Dočys, Dóvydas, Elze, Enskys, Grė́tė, Grýta, Ievà, Jekė, Jokū̃bas, Jùrgis, Kainas, Katrynà, Katrỹnė, Koinas, Láuras, Liùdas, Mìkas, Mikelis, Mykė, Mylas, Obrys, Pimė, Tušė
Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Naujienų prenumerata