Straipsniai

Baltiški etnoniminiai vardai ir jų paplitimas

2012-11-13, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Vieni iš mūsų vardyno asmenvardžių yra etnoniminiai vardai. Etnonimai – tautų, genčių ar kitų etninių grupių pavadinimai, dažniausiai atsiradę iš kraštovardžių. Etnonimams pradžią davę kraštovardžiai baltų kalbose dažnai yra hidroniminės kilmės. Etnonimai, nors tai ir specifinė leksikos dalis, kilme susijusi su tikriniais žodžiais, yra bendriniai žodžiai. Todėl iš etnonimų atsiradusius asmenvardžius galima laikyti tam tikru apeliatyvinių vardų pogrupiu[1].

Tad kokie etnoniminės kilmės vardai paplitę Lietuvoje ir kokios jų vartojimo tendencijos? Rašant straipsnį naudotasi Gyventojų registro tarnybos duomenimis, gautais VLKK tarpininkavimu ir apdorotais pagal UAB „NTSG“ suprogramuotą atskirų vardų statistiką[2].

Skaityti toliau…

Susiję vardai: Aistà, Aĩstas, Aistautė, Áistė, Aistėja, Aistėjus, Aistida, Aistijà, Aistìjus, Aistilė, Aistina, Áistis, Aistmantas, Aistutė, Bártas, Bártė, Galìnda, Jótvingas, Jótvingė, Nadrùvė, Skal̃vė, Skal̃vis
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

2011 m. populiariausių vardų davimo tendencijos

2012-08-14, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Apie 2006–2010 m. populiariausius vaikų vardus jau rašyta: aptarti jų dvidešimtukai ir išryškinti davimo polinkiai (žr. Daiva Sinkevičiūtė „Žvilgsnis į populiariausius pastarųjų penkerių metų vardus“, – „Gimtoji kalba“, 2011, nr. 10, p. 3–9). Supažindinta ir su dažniausiais Lietuvos žmonių vardais (Lietuvos Respublikos piliečių sąvado, sudaryto iš 2006-ųjų metų Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų, duomenimis), siekta išryškinti laikotarpius, kuriais jie buvo populiarūs (žr. Daiva Sinkevičiūtė „Patys dažniausi mūsų vardai ir jų davimo tendencijos“, – „Gimtoji kalba“, 2011, nr. 12, p. 3–8). Čia toliau tęsiama vardų populiarumo tematika: šį kartą apžvelgiami 2011 m. gimusių vaikų populiariausių vardų dvidešimtukai. Skaityti toliau…

Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai

2012-05-30, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Mūsų vardynas nuolat kinta, jame kasmet atsiranda naujų asmenvardžių. Šiame straipsnyje ir siekiama aptarti naujus lietuviškos kilmės vardus, duotus Lietuvos Respublikos piliečiams, gimusiems Lietuvoje ir užsienyje 2007–2010 m. Vardyno pasipildymas naujais asmenvardžiais yra dabarties realybė, kartu ir naujos vardyno problemos – pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau vaikų, pavadintų lietuvių kalbos sistemos neatitinkančiais vardais: be galūnių (pvz., Gvide, Vivijan, Kelvin, Veid), svetimos rašybos (pvz., Linnea, Mariya, Malh, Mihael)… Šio straipsnio objektas – nauji lietuviškos kilmės vardai, kuriais iki 2007 m. dar nebuvo pavadinta Lietuvos Respublikos piliečių. Skaityti toliau…

Susiję vardai: Áida, Aidesta, Aigùstė, Aimantà, Aimedà, Aisėja, Aisis, Aismė, Áistė, Aistėjus, Aistilė, Aitvidė, Aivaldà, Aivinà, Alegra, Al̃kantas, Argirà, Arìmeda, Armintėja, Ar̃tė, Arvaidà, Arvìjus, Arvìlis, Ar̃vinas, Asmina, Áudra, Audrìjus, Audrita, Aũdrius, Augmìlė, Augundà, Aurūnė, Aũštaras, Aũšvydė, Ąžuõlė, Bergáilė, Beržūna, Brùknė, Dakota, Damilis, Dangìlė, Darintas, Dárminas, Dárvinas, Deĩmilius, Deimiras, Deĩvė, Deivinta, Demilė, Deminas, Diamontė, Dijokas, Dolmantas, Dovinė, Drãvis, Dróvydė, Džiùgė, Egvidas, Eidėja, Eidena, Eĩgmantė, Eĩgvirdas, Eĩnorius, Eitlandas, Eĩtmantas, Elìmantas, Ermantà, Ertautė, Ervilėja, Esmantė, Gañtautė, Gar̃sė, Gaũdė, Gedenė, Gedera, Geĩdvydas, Geĩsvydas, Gėlà, Gélvinas, Gerintas, Ger̃tė, Gerūnė, Gilmena, Gilužė, Giñtarė, Gintarita, Gintėja, Gìris, Gìrstis, Gražbilė, Gruoda, Gruodė, Gytenė, Jagmina, Jaunėlis, Jausmilė, Jausmina, Jaũstė, Jógundė, Jolanda, Joringas, Jõris, Jormandas, Jòvis, Jūrūnė, Jusmina, Justautė, Kaitra, Ker̃nis, Kintvìlė, Kóviltė, Kuntė, Lokimantas, Lūgnė, Mandrius, Mañtas, Mañtė, Mañtis, Mañtrius, Mantvìlija, Mañvydė, Matautas, Medina, Milava, Mìlgeidas, Mindė, Minėja, Minela, Mìngailas, Mingridas, Mìntas, Mintìjus, Mintvidà, Minvìlė, Nármantė, Nõris, Nórmilas, Nórmintas, Òrius, Préila, Pùsnė, Radilė, Radmìlė, Rãdvis, Raigerdas, Rasviltė, Reividas, Rìngardas, Safyra, Sarmantas, Sė́lija, Šer̃kšnas, Sinotas, Sìrmantė, Skaivydas, Smìlga, Smil̃gė, Smil̃tė, Smiltėja, Snaĩgė, Snaigita, Tara, Tarūnas, Taũras, Taurinas, Taũtgintas, Tilà, Ùgnė, Ugnėja, Ugnetė, Ugnilė, Ugnita, Upėja, Vaĩdingas, Vaidmìlė, Vaĩgandė, Vaĩmantė, Veñtė, Vilantė, Vilgùstė, Vilintė, Viltėjus, Vìntaras, Vismìlė, Volungė̃, Výgardas, Žadminà, Žẽmė, Zigminta, Žygìmanta, Žỹgis, Žygitas

Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis

2012-02-09, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas istorijos šaltiniuose buvo susijęs su krikščionybės artėjimu prie Lietuvos. Mūsų šalį krikščionybė pasiekė iš dviejų pusių: iš Rytų nuo Bizantijos per rytinius slavus ir iš Vakarų nuo Romos per vokiečius ir lenkus. Ankstesnė buvo Rytų krikščionybės banga. Pavyzdžiui, Krikštavardis Póvilas ir kiti gauti iš rytinių slavų dar gerokai prieš oficialųjį Lietuvos krikštą, greičiausiai apie X–XII amžius.

<…> Vardas Póvilas į lietuvių kalbą pateko rytų slavams dar tebeturint jerus (kai buvo tariama *Рāνьlъ), taigi apie XI a., mažiausiai pora šimtmečių prieš oficialųjį Lietuvos krikštą (labai seną skolinimąsi rodo ir šaknies akūtas) kartu su bendriniais žodžiais krìkštas, krìkštyti (ryt. sl. крьстъ ‘kryžius’ ir крьстити ‘krikštyti’). Rytų slavai Povilo vardą gavo iš Bizantijos graikų. Pirmykštis šaltinis – lotynų kalbos forma Paulus (lot. paulus ‘mažas’). Skaityti toliau…

Susiję vardai: Aleksándras, Añdrius, Antãnas, Bazìlijus, Benedìktas, Bènis, Brunònas, Dãnas, Danyla, Dimìtrijus, Foma, Grigãlius, Ivònas, Jãras, Jõnas, Jùrgis, Mikita, Mõrkus, Motiẽjus, Netimeras, Paulus, Pẽtras, Póvilas, Sìmonas, Spiridònas, Tamõšius, Vosylius, Zebedenas, Živinbutas

Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje

1977-01-13, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Lietuviai turi labai daug pavardžių, kilusių iš tėvavardžių, pvz., Jonáitis – pirmykštė asmenvardžio reikšmė ‚Jono sūnus‘, Petráitis – ‚Petro sūnus‘, Mykoláitis – ‚Mykolo sūnus‘ ir t. t. Tai suponuoja praeityje buvus tam tikrą tėvavardinę sistemą, kada, pavyzdžiui, Petro sūnų Joną vadindavo Jonu Petraičiu, bet šio sūnų Povilą – jau Povilu Jonaičiu (nes jo tėvas buvo Jonas), o pastarojo sūnų Antaną Antanu Povilaičiu (šio tėvas Povilas) ir t. t.  Skaityti toliau…

Susiję vardai: Adõmas, Antãnas, Asteika, Eĩnoras, Eĩviltas, Griška, Jõnas, Jùras, Klausigaila, Mýkolas, Pẽtras, Saũlius, Sìmas, Výliaudas
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai
Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.

Naujienų prenumerata