Straipsniai

Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai

2012-05-30, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Mūsų vardynas nuolat kinta, jame kasmet atsiranda naujų asmenvardžių. Šiame straipsnyje ir siekiama aptarti naujus lietuviškos kilmės vardus, duotus Lietuvos Respublikos piliečiams, gimusiems Lietuvoje ir užsienyje 2007–2010 m. Vardyno pasipildymas naujais asmenvardžiais yra dabarties realybė, kartu ir naujos vardyno problemos – pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau vaikų, pavadintų lietuvių kalbos sistemos neatitinkančiais vardais: be galūnių (pvz., Gvide, Vivijan, Kelvin, Veid), svetimos rašybos (pvz., Linnea, Mariya, Malh, Mihael)… Šio straipsnio objektas – nauji lietuviškos kilmės vardai, kuriais iki 2007 m. dar nebuvo pavadinta Lietuvos Respublikos piliečių. Skaityti toliau…

Susiję vardai: Áida, Aidesta, Aigùstė, Aimantà, Aimedà, Aisėja, Aisis, Aismė, Áistė, Aistėjus, Aistilė, Aitvidė, Aivaldà, Aivinà, Alegra, Al̃kantas, Argirà, Arìmeda, Armintėja, Ar̃tė, Arvaidà, Arvijus, Arvìlis, Ar̃vinas, Asmina, Áudra, Audrijus, Audrita, Aũdrius, Augmìlė, Augundà, Aurūnė, Aũštaras, Aũšvydė, Ąžuõlė, Bergáilė, Beržūna, Brùknė, Dakota, Damilis, Dangìlė, Darintas, Dárminas, Dárvinas, Deĩmilius, Deimiras, Deĩvė, Deivinta, Demilė, Deminas, Diamontė, Dijokas, Dolmantas, Dovinė, Drãvis, Dróvydė, Džiùgė, Egvidas, Eidėja, Eidena, Eĩgmantė, Eĩgvirdas, Eĩnorius, Eitlandas, Eĩtmantas, Elìmantas, Ermantà, Ertautė, Ervilėja, Esmantė, Gañtautė, Gar̃sė, Gaũdė, Gedenė, Gedera, Geĩdvydas, Geĩsvydas, Gėlà, Gélvinas, Gerintas, Ger̃tė, Gerūnė, Gilmena, Gilužė, Gìntarė, Gintarita, Gintėja, Gìris, Gìrstis, Gražbilė, Gruoda, Gruodė, Gytenė, Jagmina, Jaunėlis, Jausmilė, Jausmina, Jaũstė, Jógundė, Jolanda, Joringas, Jõris, Jormandas, Jòvis, Jūrūnė, Jusmina, Justautė, Kaitra, Ker̃nis, Kintvìlė, Kóviltė, Kuntė, Lokimantas, Lūgnė, Mandrius, Mañtas, Mañtė, Mañtis, Mañtrius, Mantvilija, Mañvydė, Matautas, Medina, Milava, Mìlgeidas, Mindė, Minėja, Minela, Mìngailas, Mingridas, Mìntas, Mintijus, Mintvidà, Minvìlė, Nármantė, Nõris, Nórmilas, Nórmintas, Òrius, Préila, Pùsnė, Radilė, Radmìlė, Rãdvis, Raigerdas, Rasviltė, Reividas, Rìngardas, Safyra, Sarmantas, Sėlijà, Šer̃kšnas, Sinotas, Sìrmantė, Skaivydas, Smìlga, Smil̃gė, Smil̃tė, Smiltėja, Snaĩgė, Snaigita, Tara, Tarūnas, Taũras, Taurinas, Taũtgintas, Tilà, Ùgnė, Ugnėja, Ugnetė, Ugnilė, Ugnita, Upėja, Vaĩdingas, Vaidmìlė, Vaĩgandė, Vaĩmantė, Veñtė, Vilantė, Vilgùstė, Vilintė, Viltėjus, Vìntaras, Vismìlė, Volungė̃, Výgardas, Žadminà, Žẽmė, Zigminta, Žygìmanta, Žỹgis, Žygitas

Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis

2012-02-09, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas istorijos šaltiniuose buvo susijęs su krikščionybės artėjimu prie Lietuvos. Mūsų šalį krikščionybė pasiekė iš dviejų pusių: iš Rytų nuo Bizantijos per rytinius slavus ir iš Vakarų nuo Romos per vokiečius ir lenkus. Ankstesnė buvo Rytų krikščionybės banga. Pavyzdžiui, Krikštavardis Póvilas ir kiti gauti iš rytinių slavų dar gerokai prieš oficialųjį Lietuvos krikštą, greičiausiai apie X–XII amžius.

<…> Vardas Póvilas į lietuvių kalbą pateko rytų slavams dar tebeturint jerus (kai buvo tariama *Рāνьlъ), taigi apie XI a., mažiausiai pora šimtmečių prieš oficialųjį Lietuvos krikštą (labai seną skolinimąsi rodo ir šaknies akūtas) kartu su bendriniais žodžiais krìkštas, krìkštyti (ryt. sl. крьстъ ‘kryžius’ ir крьстити ‘krikštyti’). Rytų slavai Povilo vardą gavo iš Bizantijos graikų. Pirmykštis šaltinis – lotynų kalbos forma Paulus (lot. paulus ‘mažas’). Skaityti toliau…

Susiję vardai: Aleksándras, Añdrius, Antãnas, Bazìlijus, Benedìktas, Bènis, Brunònas, Dãnas, Danyla, Dimìtrijus, Foma, Grigãlius, Ivònas, Jãras, Jõnas, Jùrgis, Mikita, Mõrkus, Motiẽjus, Netimeras, Paulus, Pẽtras, Póvilas, Sìmonas, Spiridònas, Tamõšius, Vosylius, Zebedenas, Živinbutas

Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje

1977-01-13, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Lietuviai turi labai daug pavardžių, kilusių iš tėvavardžių, pvz., Jonáitis – pirmykštė asmenvardžio reikšmė ‚Jono sūnus‘, Petráitis – ‚Petro sūnus‘, Mykoláitis – ‚Mykolo sūnus‘ ir t. t. Tai suponuoja praeityje buvus tam tikrą tėvavardinę sistemą, kada, pavyzdžiui, Petro sūnų Joną vadindavo Jonu Petraičiu, bet šio sūnų Povilą – jau Povilu Jonaičiu (nes jo tėvas buvo Jonas), o pastarojo sūnų Antaną Antanu Povilaičiu (šio tėvas Povilas) ir t. t.  Skaityti toliau…

Susiję vardai: Adõmas, Antãnas, Asteika, Eĩnoras, Eĩviltas, Griška, Jõnas, Jùras, Klausigaila, Mýkolas, Pẽtras, Saũlius, Sìmas, Výliaudas
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Patys dažniausi piliečių vardai (2006 m.) ir jų davimo tendencijos

2012-01-10, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Dažnai pasitaikantys vardai yra visiems įprasti, bet jie laikui bėgant keičiasi: tai matyti iš neseniai aptartų paskutinių penkerių metų dažniausių naujagimių vardų [1] – prieš keliolika metų vaikams buvo parenkami visai kitokie vardai [2]. Tačiau į klausimą, kokie apskritai vardai dabar – tarp Lietuvos gyventojų – dažniausi, kokios jų davimo tendencijos, iki šiol neatsakyta.

Šis klausimas toliau ir nagrinėjamas: pateikiami vardų, kuriuos šiuo metu turi daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių, dešimtukai, svarstomos jų kilmės ir paplitimo tendencijos. Dirbant naudotasi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, gautais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tarpininkavimu. Skaičiuojant taikytas UAB „NTSG“ sukurtas programinis įrankis. Skaityti toliau…

Žvilgsnis į populiariausius pastarųjų penkerių metų vardus

2011-12-20, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Kalbėti apie vardų populiarumą skatina neblėstantis visuomenės susidomėjimas šiuo leksikos sluoksniu. Apie vaikams suteikiamų vardų dažnumą įvairiu laiku buvo rašyta kalbininkų ir entuziastų „Mūsų kalboje“, „Kalbos kultūroje“, „Gimtojoje kalboje“ ir kitur. Darbuose buvo keliamos ir vardų kultūros problemos: dažniausiai – kokiais vardais vaikų nereikia vadinti, kokios pagrindinės vardų užrašymo klaidos ir t. t. Skaityti toliau…

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Naujienų prenumerata