Straipsniai

Populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai ir jų davimo tendencijos

2014-08-13, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Šiame straipsnyje toliau nagrinėjami dažniausi 1991–2010 m. vaikų vardai. Straipsnyje Populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai ir jų davimo tendencijos pristačius dvidešimt dažniausių pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių berniukų vardų, išryškinus jų populiarumo laiką aptariamaisiais metais ir parodžius kilmės, struktūros polinkius, pagal tuos pačius kriterijus aptariami ir to paties laikotarpio mergaičių vardai.

Jau buvo rašyta, kad 2006–2011 m. mergaitės dažniau nei berniukai vadinami ilgesniais populiariais vardais, joms duodami baltiški apeliatyviniai vardai. Čia siekiama išsiaiškinti, ar aptariamuoju nepriklausomybės laikotarpiu prasideda tokių mergaičių vardų mados. Taip pat norima atsakyti į klausimą, kuo populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai skiriasi nuo berniukų vardų. Skaityti toliau…

Populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai ir jų davimo tendencijos

2014-07-31, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Apie pastaraisiais metais dažniausiai duotus vaikų vardus rašyta: pristatyti populiariausi 2006–2011 m. vardai ir išryškinti jų davimo polinkiai [1]. Šio laikotarpio populiariausių vardų dvidešimtukuose paprastai išlieka tie patys vardai, bet kasmet vaikai jais vadinami rečiau, nes vardai pradeda atsibosti. Vis daugiau vaikų, ypač berniukų, 2006–2011 m. linkstama vadinti dviskiemeniais vardais. Berniukams dažniausiai renkami krikščioniškos kilmės vardai, trumpiniai, o mergaitėms – baltiški apeliatyvinės kilmės vardai (žr. Populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai ir jų davimo tendencijos).

Remiantis šiomis 2006–2011 m. vardų davimo tendencijomis straipsnių diptiche toliau plėtojama vardų populiarumo tema: aptariama dvidešimt dažniausių pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių vaikų vardų, jų didžiausio populiarumo laikas ir kilmė. Norint parodyti, kokių pokyčių įvyko vardyne, aptariamojo laikotarpio vardai gretinami su 2006–2010 m. dažniausių vardų dvidešimtukais. Skaityti toliau…

Baltiški etnoniminiai vardai ir jų paplitimas

2012-11-13, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Vieni iš mūsų vardyno asmenvardžių yra etnoniminiai vardai. Etnonimai – tautų, genčių ar kitų etninių grupių pavadinimai, dažniausiai atsiradę iš kraštovardžių. Etnonimams pradžią davę kraštovardžiai baltų kalbose dažnai yra hidroniminės kilmės. Etnonimai, nors tai ir specifinė leksikos dalis, kilme susijusi su tikriniais žodžiais, yra bendriniai žodžiai. Todėl iš etnonimų atsiradusius asmenvardžius galima laikyti tam tikru apeliatyvinių vardų pogrupiu[1].

Tad kokie etnoniminės kilmės vardai paplitę Lietuvoje ir kokios jų vartojimo tendencijos? Rašant straipsnį naudotasi Gyventojų registro tarnybos duomenimis, gautais VLKK tarpininkavimu ir apdorotais pagal UAB „NTSG“ suprogramuotą atskirų vardų statistiką[2].

Skaityti toliau…

Susiję vardai: Aistà, Aĩstas, Aistautė, Áistė, Aistė́ja, Aistėjus, Aistida, Aistijà, Aistìjus, Aistilė, Aistina, Áistis, Aistmantas, Aistutė, Bártas, Bártė, Galìnda, Jótvingas, Jótvingė, Nadrùvė, Skal̃vė, Skal̃vis
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

2011 m. populiariausių vardų davimo tendencijos

2012-08-14, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Apie 2006–2010 m. populiariausius vaikų vardus jau rašyta: aptarti jų dvidešimtukai ir išryškinti davimo polinkiai (žr. Daiva Sinkevičiūtė „Žvilgsnis į populiariausius pastarųjų penkerių metų vardus“, – „Gimtoji kalba“, 2011, nr. 10, p. 3–9). Supažindinta ir su dažniausiais Lietuvos žmonių vardais (Lietuvos Respublikos piliečių sąvado, sudaryto iš 2006-ųjų metų Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų, duomenimis), siekta išryškinti laikotarpius, kuriais jie buvo populiarūs (žr. Daiva Sinkevičiūtė „Patys dažniausi mūsų vardai ir jų davimo tendencijos“, – „Gimtoji kalba“, 2011, nr. 12, p. 3–8). Čia toliau tęsiama vardų populiarumo tematika: šį kartą apžvelgiami 2011 m. gimusių vaikų populiariausių vardų dvidešimtukai. Skaityti toliau…

Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai

2012-05-30, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Mūsų vardynas nuolat kinta, jame kasmet atsiranda naujų asmenvardžių. Šiame straipsnyje ir siekiama aptarti naujus lietuviškos kilmės vardus, duotus Lietuvos Respublikos piliečiams, gimusiems Lietuvoje ir užsienyje 2007–2010 m. Vardyno pasipildymas naujais asmenvardžiais yra dabarties realybė, kartu ir naujos vardyno problemos – pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau vaikų, pavadintų lietuvių kalbos sistemos neatitinkančiais vardais: be galūnių (pvz., Gvide, Vivijan, Kelvin, Veid), svetimos rašybos (pvz., Linnea, Mariya, Malh, Mihael)… Šio straipsnio objektas – nauji lietuviškos kilmės vardai, kuriais iki 2007 m. dar nebuvo pavadinta Lietuvos Respublikos piliečių. Skaityti toliau…

Susiję vardai: Áida, Aidesta, Aigùstė, Aimantà, Aimedà, Aisėja, Aisis, Aismė, Áistė, Aistėjus, Aistilė, Aitvidė, Aivaldà, Aivinà, Alegra, Al̃kantas, Argirà, Arìmeda, Armintėja, Ar̃tė, Arvaidà, Arvìjus, Arvìlis, Ar̃vinas, Asmina, Áudra, Audrìjus, Audrita, Aũdrius, Augmìlė, Augundà, Aurūnė, Aũštaras, Aũšvydė, Ąžuõlė, Bergáilė, Beržūnà, Brùknė, Dakotà, Damilis, Dangìlė, Darintas, Dárminas, Dárvinas, Deĩmilius, Deimiras, Deĩvė, Deivinta, Demilė, Deminas, Diamontė, Dijokas, Dolmantas, Dovinė, Drãvis, Dróvydė, Džiùgė, Egvidas, Eidėja, Eidena, Eĩgmantė, Eĩgvirdas, Eĩnorius, Eitlandas, Eĩtmantas, Elìmantas, Ermantà, Ertautė, Ervilėja, Esmantė, Gañtautė, Gar̃sė, Gaũdė, Gedenė, Gedera, Geĩdvydas, Geĩsvydas, Gėlà, Gélvinas, Gerintas, Ger̃tė, Gerūnė, Gilmena, Gilužė, Giñtarė, Gintarita, Gintėja, Gìris, Gìrstis, Gražbilė, Gruoda, Gruodė, Gytenė, Jagmina, Jaunėlis, Jausmilė, Jausmina, Jaũstė, Jógundė, Jolanda, Joringas, Jõris, Jormandas, Jòvis, Jūrūnė, Jusmina, Justautė, Kaitra, Ker̃nis, Kintvìlė, Kóviltė, Kuntė, Lokimantas, Lūgnė, Mandrius, Mañtas, Mañtė, Mañtis, Mañtrius, Mantvìlija, Mañvydė, Matautas, Medina, Milava, Mìlgeidas, Mindė, Minėja, Minela, Mìngailas, Mingridas, Mìntas, Mintìjus, Mintvidà, Minvìlė, Nármantė, Nõris, Nórmilas, Nórmintas, Òrius, Préila, Pùsnė, Radilė, Radmìlė, Rãdvis, Raigerdas, Rasviltė, Reividas, Rìngardas, Safyra, Sarmantas, Sė́lija, Šer̃kšnas, Sinotas, Sìrmantė, Skaivydas, Smìlga, Smil̃gė, Smil̃tė, Smiltėja, Snaĩgė, Snaigita, Tara, Tarūnas, Taũras, Taurinas, Taũtgintas, Tilà, Ùgnė, Ugnėja, Ugnetė, Ugnilė, Ugnita, Upėja, Vaĩdingas, Vaidmìlė, Vaĩgandė, Vaĩmantė, Veñtė, Vilantė, Vilgùstė, Vilintė, Viltėjus, Vìntaras, Vismìlė, Volungė̃, Výgardas, Žadminà, Žẽmė, Zigminta, Žygìmanta, Žỹgis, Žygitas
Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.