Straipsniai

Jono vardas paveldimuose Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 m. sąrašo asmenvardžiuose

2015-04-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Straipsnyje pristatomos vietinių ir atvykėlių Vilniaus gyventojų pavardės, remiantis Agniaus Urbanavičiaus (2009) sudarytu Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 m. sąrašu. Siekiama nustatyti, kaip imigrantų pavardės keitė vietinių Vilniaus miesto antroponiminį paveikslą.

Tirti pasirinktos iš Jono vardo atsiradusios pavardės dėl jų įvairovės. Jonas ir jo vardo formos pasiekė Lietuvą iš rytų slavų, lenkų, vokiečių ir davė pradžią daugeliui pavardžių (Zinkevičius 2008, 264), o kitos pavardės atsirado iš vardo formų, susidariusių jas išplėtus priesagomis Lietuvoje.

Pasikartojančios vietinių gyventojų pavardės parodė, kad dalis iš Jono vardo kilusių kamienų formavosi Lietuvoje, o vėliausiai nusistovėjo jų pamatinės kamienų formos, kai nustojo varijuoti pavardžių priesagos. Regioniniu paveldu laikytini nuo XVII a. žinomi vilniečių asmenvardžiai su kamienais ivan-, jan-ušk-, jank-el-, janč-, jank-, jos- ir vašk-, praplėsti priesagomis. Tik Vilniaus regionui būdingi asmenvardžiai, kurie turi kamienus jank-el-, jan-uc-, vans-ik-, o iš jų deminutyvinių priesagų spręsta, kad jie susidarė vietos gyventojų kalboje. Daugiausia vietos gyventojų turi pavardes su priesagomis –evič ir –ovič.

Atvykėliai platino pavardes su kamienais ivan-, jan-, jank-, jas-, jašk- ir vašk-, kurios turėjo kitas priesagas nei vietos gyventojų pavardės. Kamienų han-us-, han-ušk-, jan-ik-, jan-uš-, janč-uk- (janc-uk-), janč-ik- (jenč-ik-), jas-iuk- priesaginiai variantai taip pat išplito iš atvykėlių. Su jais išplito ir kitoms LDK vietovėms būdingų kamienų an-ich-, ans-ik-, ivank-, vanc- pavardės, taip pat pavardės iš kitų šalių, kur vartojamos rusų, vokiečių kalbos. Jos parodė, kad naujų pavardžių Vilniuje taip pat atsirado iš imigrantų, kurie buvo ir kitataučiai.

Daiva Sinkevičiūtė, Veslava Račickaja

Visą straipsnį žr.: Baltistica, t. 49, nr. 2 (2014), p. 331–344; Baltistica.lt.

Susiję vardai: Hánsas, Ivãnas, Jãnas, Janka, Jankelis, Jõnas, Juõzas, Vosylius
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Dvikamienių asmenvardžių trumpinių kilmė ir sandara: lie. dau(C)-

2015-04-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Šiame straipsnyje laikomasi nuomonės, kad pavardės su dėmeniu dau(C)- yra trumpinių kilmės, atsiradusios iš šį sandą turinčių dvikamienių asmenvardžių. Nustatant lietuvių vienkamienių pavardžių  (daug-, dauj-, dauk-, dauk-n-, dauk-š-, dauk-š-t-, daun-, daus-, dauč-(t+š)- tipo) dvikamienius giminaičius – asmenvardžius su kamienu dau(C)-, remiamasi tų vienkamienių pavardžių sinchronine struktūra ir tiksliu jų ir jų dvikamienių giminaičių su dėmeniu dau(C)- lokalizacijos sutapimu… Skaityti toliau…

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Lietuvių dvikamienių vardų su pirmuoju dėmeniu vaiš- raidos bruožai

2015-04-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Pagal poziciją vaiš- gali būti pirmuoju (pvz.: avd. Vaĩšginas, Vaĩšgirdas, Vaĩšnoras, Vaĩštautas) arba antruoju (pvz.: avd. Jóvaiša, Nórvaiša, Taũtvaišas) dvikamienių vardų dėmeniu; pasitaiko asmenvardžių su jungiamuoju balsiu, pvz.: Vaiš-i-butas, Vaiš-i-gaila. Asmenvardžių kamienas vaiš- siejamas su lie. váišės, váišinti (Būga, 1958; Zinkevičius, 1977), taip pat su la. viesis (Jurkėnas, 1964), lie. viẽšės, viešėti (Salys, 1983; Skardžius, 1998; LPŽ II 1137; LVKŽ 359). Skaityti toliau…

Susiję vardai: Vaišviltas, Vaĩšvydas, Vaĩsvydė, Vaĩžgantas, Vaĩžgantė
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Dvikamienių lietuvių vyrų vardų kirčiavimas: pirmųjų dėmenų tvirtapradė priegaidė

2015-04-22, prof. habil. dr. Antanas Pakerys

Šiame straipsnyje nagrinėjami tie LVKŽ6 dvikamieniai lietuvių vyrų vardai, kurių pirmieji dėmenys turi tvirtapradę priegaidę. Stengiamasi nurodyti svarbiausias pirmųjų dėmenų etimologijas, lyginti jų kirčiavimą su galimų pamatinių žodžių, dabartinių pavardžių ir atitinkamų vietovardžių kirčiavimu. Skaityti toliau…

Susiję vardai: Bilmantas, Birjotas, Burgailas, Býtautas, Dángiras, Dárgvilas, Darvainas, Dingailas, Dìrmantas, Dómilas, Drómantas, Gálvydas, Gélgaudas, Gilvilas, Giñtaras, Gintvainas, Girkantas, Gìrstautas, Gostautas, Gotartas, Grìntautas, Gýtautas, Jaudvilas, Jógminas, Jóvirdas
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Dėl lietuvių dvikamienių asmenvardžių kamieno dal- atsiradimo

2015-04-22, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Šiame straipsnyje sprendžiamas dvikamienių asmenvardžių kamieno lie. dal- kilmės klausimas. Daroma išvada, kad dvikamienių asmenvardžių (ir iš jų atsiradusių vietovardžių) užrašymai su pradžios dal- neleidžia skirti savarankiško, su lietuvių kalbos žodžių šaknimi dal- (plg. lie. dal-ià, dal-ýti) siejamo asmenvardžio kamieno. Kitų baltų kalbų faktai apie dvikamienių asmenvardžių pirmąjį kamieną dal- yra prieštaringi. Kuršių avd. Dalbutt, nurodytas Kiparskio, būtų rimčiausias įrodymas, kad kitų baltų kalbų, šiuo atveju kuršių, dvikamieniai asmenvardžiai turi pirmąjį kamieną dal-. Kitais atvejais, kur onimų struktūra problemiška (plg. pr. vv. Dalwayn, Dalwyn), skirti dal– yra sunku… Skaityti toliau…

Susiję vardai: Dalbutas, Dalgeda, Dalmantas, Daũgirdas, Dolmantas, Eĩmantas, Eimontas
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai
Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.