Straipsniai

Dėl lietuvių dvikamienių asmenvardžių kamieno dal- atsiradimo

2015-04-22, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Šiame straipsnyje sprendžiamas dvikamienių asmenvardžių kamieno lie. dal- kilmės klausimas. Daroma išvada, kad dvikamienių asmenvardžių (ir iš jų atsiradusių vietovardžių) užrašymai su pradžios dal- neleidžia skirti savarankiško, su lietuvių kalbos žodžių šaknimi dal- (plg. lie. dal-ià, dal-ýti) siejamo asmenvardžio kamieno. Kitų baltų kalbų faktai apie dvikamienių asmenvardžių pirmąjį kamieną dal- yra prieštaringi. Kuršių avd. Dalbutt, nurodytas Kiparskio, būtų rimčiausias įrodymas, kad kitų baltų kalbų, šiuo atveju kuršių, dvikamieniai asmenvardžiai turi pirmąjį kamieną dal-. Kitais atvejais, kur onimų struktūra problemiška (plg. pr. vv. Dalwayn, Dalwyn), skirti dal– yra sunku… Skaityti toliau…

Susiję vardai: Dalbutas, Dalgeda, Dalmantas, Daũgirdas, Dolmantas, Eĩmantas, Eimontas
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Lietuvių dvikamienių vardų trumpinimo tendencijos šnekamojoje kalboje

2015-04-22, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Senieji lietuvių dvikamieniai asmenvardžiai šnekamojoje kalboje trumpinami keturiais būdais, pažįstamais ir rašytiniuose šaltiniuose: iš pirmojo ar antrojo, iš pirmojo ir pradžios antrojo dvikamienio asmenvardžio kamieno, iš dvikamienio asmenvardžio kamieno dalies ir priebalsinės priesagos. Su žodžių trumpinimu yra susiję trumpinių deformacijos ir dvikamienių asmenvardžių neutralizacijos procesai. Taip pat trumpinio skiemenų skaičius (dažniausiai dviskiemeniai trumpiniai) priklauso nuo pamatinio žodžio ir priesagos struktūros. Skaityti toliau…

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Dėl nesutrumpėjusių dvikamienių asmenvardžių kamieno gaud- variantų lietuvių kalboje

2015-04-22, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Remiantis sisteminės dvikamienių vardų kamienų raidos analizės principais siekiama išskirti rašytiniuose šaltiniuose fiksuotus lietuvių dvikamienių vardų kamieno gaud- nesutrumpėjusius variantus, įvertinti jų patikimumą ir išryškinti susidarymo priežastis… Skaityti toliau…

Susiję vardai: Dárgaudas, Dargaudis, Gẽdgaudas, Jógaudas, Mìlgaudas, Rìngaudas, Vìngaudas, Vitoldas
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Dvikamienių vardų su kamienu vaid- raidos bruožai lietuvių kalboje

2015-04-22, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Tiriant dvikamienius vardus su kamienu vaid- buvo nustatyta, kad šie vardai šaltiniuose užrašome ne tik įprastai <vaid->, <void->, bet <vad->, <vod-> ir kartais <ved->, <vadz->. Patikimi kamieno vaid-, užrašyto <vaid->, <void->, vardai yra Sùvaidas, Vaĩd(i)ginas, Vaĩd(i)minas, Vaĩd(i)vilas ir Vaĩdvinas… Skaityti toliau…

Susiję vardai: Dóvaidas, Suvaidas, Váidginas, Vaidiginas, Vaidiminas, Vaidivilas, Váidmantas, Váidminas, Vaidvilas, Vaidvinas
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Dvikamienių lietuvių moterų vardų kirčiavimas

2015-04-15, prof. habil. dr. Antanas Pakerys

Dvikamieniai lietuvių moterų vardai yra rekonstruoti ir dažniausiai kirčiuojami pagal atitinkamų vyrų vardų pavyzdį. Nemaža dalis moterų vardų priklauso vienam kuriam kirčiavimo tipui. Tačiau esama ir tokių moterų vardų, kuriems būdingos morfologinės ir kirčiavimo gretybės. Dažniausiai tai priklauso nuo to, kas eina antraisiais vardų dėmenimis. Norminant dvikamienius lietuvių moterų vardus reikėtų nuosekliau laikytis sistemiškumo principo. Labai aktualu tirti gyvosios kalbos dvikamienių lietuvių moterų vardų gramatinių formų vartojimo ir kirčiavimo polinkius. Jų analizė parodytų, kuriais atvejais paisoma kalbininkų rekomendacijų ir kuriais – linkstama vartoti nekodifikuotas vardų formas.

Skaityti toliau…

Susiję vardai: Alkmena, Almanà, Altautė, Alvydà, Ašmantė, Aũdangė, Bartminė, Dargintė, Daugtura, Daukanta, Daumìlė, Dóvainė, Dovilta, Eigėlė, Eivinà, Gervarda, Geržada, Gražvaldė, Jóskaudė, Kovaida, Lynartė, Mandravė, Mangirdà, Medvaišė, Mìntautė, Nermedà, Nirgunda, Norbudė, Nortilė, Pobiltė, Rimgaudà, Svaidargė, Tautrimė, Tulvirdė, Vygantà, Vyliauda, Vytarta, Žybartė
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai
Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Naujienų prenumerata