Vardai.vlkk.lt

Straipsniai

Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne

2016-03-21, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Asmenvardžių tyrimai rodo, kad nuo 1991 m. intensyviai atnaujinamas Lietuvos vardynas (Maciejauskienė 1998; Sinkevičiūtė 2011; Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014). Kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje vyksta pokyčių: kuriami nauji vardai, iš kitų kalbų perimami svetimos kilmės asmenvardžiai ir jų variantai, dažniau negu anksčiau perdirbami įprasti vardai (Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014).

Nauji vardai tyrėjų vertinami skirtingai. Vitalija Maciejauskienė iš skirtingos kilmės dėmenų sudarytus dvikamienius vardus vertina neigiamai dėl hibridinės darybos, bet ji komentuoja dėmenų, kuriais tapo svetimos kilmės vardų trumpiniai ar jų dalys, kilmę (1998: 39–40). Taip patvirtinama, kad paskutinį XX a. dešimtmetį Lietuvoje esama naujų dvikamienių vardų, o jų inventorius nėra baigtinis.

Šiame straipsnyje siekiama nustatyti pirmais dviem nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dešimtmečiais pradėtus vartoti naujus dvikamienius vardus, aptarti jų dėmenis ir nusakyti raidos dėsningumus… Skaityti toliau…

Susiję vardai: Adimantė, Agmilė, Akmilė, Almandė, Armingas, Auksvaidė, Ausmantė, Aũšvydė, Brigimantas, Džiaugsmina, Egvilija, Eikvìlė, Eilandas, Eisvita, Elìmantas, El̃mantė, Er̃mindas, Gautvidas, Geitvìlė, Giedvilė, Jausmilė, Jausmina, Josvita, Jovaigė, Jurmantė, Jusmina, Justautė, Kęstgáilė, Krismantas, Kristautas, Kristmantas, Leodangas, Litvidas, Lokimantas, Matautas, Mìndvydė, Mingridas, Minrentas, Raivildas, Rasvildas, Rikvida, Rismantė, Ritmantas, Rutautė, Rutvydas, Saivydas, Sangridas, Simanta, Siminta, Teismantas, Titvydas, Tomantė, Tumantas, Ugmilė, Vaitvildas, Visaldas, Vytardas, Žaisminta

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai, Svetimos kilmės vardai

Jono vardas paveldimuose Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 m. sąrašo asmenvardžiuose

2015-04-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Straipsnyje pristatomos vietinių ir atvykėlių Vilniaus gyventojų pavardės, remiantis Agniaus Urbanavičiaus (2009) sudarytu Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 m. sąrašu. Siekiama nustatyti, kaip imigrantų pavardės keitė vietinių Vilniaus miesto antroponiminį paveikslą.

Tirti pasirinktos iš Jono vardo atsiradusios pavardės dėl jų įvairovės. Jonas ir jo vardo formos pasiekė Lietuvą iš rytų slavų, lenkų, vokiečių ir davė pradžią daugeliui pavardžių (Zinkevičius 2008, 264), o kitos pavardės atsirado iš vardo formų, susidariusių jas išplėtus priesagomis Lietuvoje.

Pasikartojančios vietinių gyventojų pavardės parodė, kad dalis iš Jono vardo kilusių kamienų formavosi Lietuvoje, o vėliausiai nusistovėjo jų pamatinės kamienų formos, kai nustojo varijuoti pavardžių priesagos. Regioniniu paveldu laikytini nuo XVII a. žinomi vilniečių asmenvardžiai su kamienais ivan-, jan-ušk-, jank-el-, janč-, jank-, jos- ir vašk-, praplėsti priesagomis. Tik Vilniaus regionui būdingi asmenvardžiai, kurie turi kamienus jank-el-, jan-uc-, vans-ik-, o iš jų deminutyvinių priesagų spręsta, kad jie susidarė vietos gyventojų kalboje. Daugiausia vietos gyventojų turi pavardes su priesagomis –evič ir –ovič.

Atvykėliai platino pavardes su kamienais ivan-, jan-, jank-, jas-, jašk- ir vašk-, kurios turėjo kitas priesagas nei vietos gyventojų pavardės. Kamienų han-us-, han-ušk-, jan-ik-, jan-uš-, janč-uk- (janc-uk-), janč-ik- (jenč-ik-), jas-iuk- priesaginiai variantai taip pat išplito iš atvykėlių. Su jais išplito ir kitoms LDK vietovėms būdingų kamienų an-ich-, ans-ik-, ivank-, vanc- pavardės, taip pat pavardės iš kitų šalių, kur vartojamos rusų, vokiečių kalbos. Jos parodė, kad naujų pavardžių Vilniuje taip pat atsirado iš imigrantų, kurie buvo ir kitataučiai.

Daiva Sinkevičiūtė, Veslava Račickaja

Visą straipsnį žr.: Baltistica, t. 49, nr. 2 (2014), p. 331–344; Baltistica.lt.

Susiję vardai: Hánsas, Ivãnas, Jãnas, Janka, Jankelis, Jõnas, Juõzas, Vosylius

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Dvikamienių asmenvardžių trumpinių kilmė ir sandara: lie. dau(C)-

2015-04-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Šiame straipsnyje laikomasi nuomonės, kad pavardės su dėmeniu dau(C)- yra trumpinių kilmės, atsiradusios iš šį sandą turinčių dvikamienių asmenvardžių. Nustatant lietuvių vienkamienių pavardžių  (daug-, dauj-, dauk-, dauk-n-, dauk-š-, dauk-š-t-, daun-, daus-, dauč-(t+š)- tipo) dvikamienius giminaičius – asmenvardžius su kamienu dau(C)-, remiamasi tų vienkamienių pavardžių sinchronine struktūra ir tiksliu jų ir jų dvikamienių giminaičių su dėmeniu dau(C)- lokalizacijos sutapimu… Skaityti toliau…

Susiję vardai: Daũgardas, Daũgas, Daũgirdas, Daũgis, Daũgmantas, Daũgotas, Daũgvidas, Daugvìlė, Daũgvydas, Daugỹs, Daũkantas, Daũkantė, Daũkvydas

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Lietuvių dvikamienių vardų su pirmuoju dėmeniu vaiš- raidos bruožai

2015-04-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Pagal poziciją vaiš- gali būti pirmuoju (pvz.: avd. Vaĩšginas, Vaĩšgirdas, Vaĩšnoras, Vaĩštautas) arba antruoju (pvz.: avd. Jóvaiša, Nórvaiša, Taũtvaišas) dvikamienių vardų dėmeniu; pasitaiko asmenvardžių su jungiamuoju balsiu, pvz.: Vaiš-i-butas, Vaiš-i-gaila. Asmenvardžių kamienas vaiš- siejamas su lie. váišės, váišinti (Būga, 1958; Zinkevičius, 1977), taip pat su la. viesis (Jurkėnas, 1964), lie. viẽšės, viešėti (Salys, 1983; Skardžius, 1998; LPŽ II 1137; LVKŽ 359). Skaityti toliau…

Susiję vardai: Vaišviltas, Vaĩšvydas, Vaĩsvydė, Vaĩžgantas, Vaĩžgantė

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Dvikamienių lietuvių vyrų vardų kirčiavimas: pirmųjų dėmenų tvirtapradė priegaidė

2015-04-22, prof. habil. dr. Antanas Pakerys

Šiame straipsnyje nagrinėjami tie LVKŽ6 dvikamieniai lietuvių vyrų vardai, kurių pirmieji dėmenys turi tvirtapradę priegaidę. Stengiamasi nurodyti svarbiausias pirmųjų dėmenų etimologijas, lyginti jų kirčiavimą su galimų pamatinių žodžių, dabartinių pavardžių ir atitinkamų vietovardžių kirčiavimu. Skaityti toliau…

Susiję vardai: Bilmantas, Birjotas, Burgailas, Býtautas, Dángiras, Dárgvilas, Darvainas, Dingailas, Dìrmantas, Dómilas, Drómantas, Gálvydas, Gélgaudas, Gilvilas, Gìntaras, Gintvainas, Girkantas, Gìrstautas, Gostautas, Gotartas, Grìntautas, Gýtautas, Jaudvilas, Jógminas, Jóvirdas

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7
Iš viso duomenų bazėje 3867238 asmenų vardai.

Populiariausi XX a. I pusėje gimusių baltarusių vardai (iš 13080): Ivan, Vladimir, Nikolaj ir Valentina, Marija, Nina.

Informacija ruošiama.
Iš viso šventųjų vardų sąvade 633.
Ar žinote, kad… Lietuvoje yra asmenų vardu Erotas ir Erodas?

Šie panašiai skambantys vardai siejami su visiškai skirtingomis prasmėmis.
Erotas – senovės graikų meilės dievo vardas. Toks vardas suteiktas 3 vyrams Lietuvoje. Variantas Erosas suteiktas vienam asmeniui (nors jį galima sieti su filosofijos terminu, šiam variantui Lietuvoje atsirasti greičiausiai padėjo italų dainininko Eroso Ramazzotti populiarumas.)
Erodas – biblinių laikų Judėjos karalių vardas. Nors šis vardas siejamas su beširdišku žiaurumu, Lietuvos gyventojų registre yra įregistruotas ir kaip vyro vardas.
Tenka pridurti, kad nė vienas iš šių vardų nėra tarp rekomenduojamų, tačiau užrašyti lietuviškais rašmenimis ir su lietuviška galūne jie gali būti vartojami. (Parengė A. Pangonytė, 2016)Kitas faktas

Klausiame

Ačiū, kad balsavote.

Mums labai svarbi jūsų nuomonė.

Teisės aktai / Patarimai

  • Aktualūs teisės aktai

    Asmenvardžių klausimais svarbiausi teisės aktai – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo vis dar laukiama.
  • Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba

    Pristatome pagrindines knygas, kuriomis galima remtis: