Straipsniai

Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše

2015-05-17, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)
Istorikas Agnius Urbanavičius, tiriantis socialinę ir kultūrinę Lietuvos miestų raidą, surinko ir publikavo duomenis iš 1661–1795 metų naujųjų miestiečių įrašų Vilniaus miesto tarybos knygose. Jo publikuoto šaltinio įrašuose, pateikiamuose originalo – lotynų, lenkų – kalbomis, yra miestiečiais tapusių atvykėlių ir vietos gyventojų bei už juos laidavusių XVII–XVIII amžiaus vilniečių vardai ir pavardės, todėl sąrašas aktualus onomastikai.
Iš šaltinyje rastų 68 vilniečių įvardijimų antrųjų narių buvo rekonstruoti 47 XVII a. pab.–XVIII a. Vilniaus miesto gyventojų dvikamieniai asmenvardžiai. Skaityti toliau…
Susiję vardai: Ašvila, Ašvilas, Beinoras, Byvainas, Daũbaras, Daugaila, Daugėla, Dauginas, Daũgirdas, Daũjotas, Dóvaidas, Eigėla, Eĩminas, Eĩsmantas, Gekantas, Gelvainas, Jogėla, Karbutas, Kilbaras, Kybartas, Loškantas, Mañtautas, Midgailas, Milbutas, Mìlvydas, Norbutas, Ringáila, Sambaras, Saũrimas, Seibutas, Skirgáila, Sumantas, Surmocas, Svirbutas, Sybutas, Ulmintas, Uogintas, Vaišėda, Vaišnoras, Žadvainas
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843)

2016-08-17, dr. Alma Ragauskaitė
2013 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraštyne rastas unikalus onomastikos istorijos šaltinis, kataloge pavadintas „Vardų ir pavardžių žodynu“, XIX amžiaus pirmosios pusės lietuvių istorinėje antroponimijoje ir toponimijoje kol kas neturintis analogų. Ranka sudarytoje knygoje  45 000–60 000 istorinių tikrinių vardų (daugiausia asmenvardžių ir šiek tiek vietovardžių). Skaityti toliau…
Susiję vardai: Albutas, Bitautas, Bugaudis, Buivydas, Bùtautas, Býtautas, Danutis, Daũbaras, Daũgirdas, Daũjotas, Dovainas, Dóvainis, Galimantas, Galkantas, Gedimìnas, Ginvila, Ginvilas, Golginas, Jamontas, Jatautas, Jómantas, Jovaišas, Kargaudas, Kimbaras, Korgaudas, Liùbartas, Mañtvilas, Montvilas, Narbutas, Norvila, Sirvidas, Sìrvydas, Taũtas

Moterų vardų kirčiavimo kraipymai

2016-06-15, dr. Jonas Šukys
   Kaip vartoti ir kirčiuoti vyrų ir moterų vardus, nesunku pasitikrinti patikimame, gerai parengtame, paremtame istorizmo ir sistemingumo principais Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyne“. Jo yra išėję net šeši leidimai (1987, 1994, 2003, 2005, 2007, 2009). Tačiau knyga lieka knyga, o gyvenimas knygų kartais neklauso. Dalis moterų vardų, ypač miestuose, kirčiuojami visai ne taip, kaip nurodo minėtasis žodynas. Žinoma, visų pasitaikančių kraipymų viename straipsnyje neįmanoma aptarti, todėl apžvelgsime tik tris ryškesnes tokių kraipymų grupes. Skaityti toliau…

K. Donelaičio „Metų“ tikriniai vardai kitose kalbose (vertimo strategijų palyginimas)

2016-04-19, Adriano Cerri (Pizos universitetas, Italija)

Kristijono Donelaičio „Metų“ vardynas yra turtingas ir įvairus. Straipsnyje nagrinėjami 10 poemos vertimų (į vokiečių, anglų, latvių, lenkų, ispanų ir italų k.). Įvairių vertėjų požiūris ir metodika gerokai skiriasi. Asmenvardžius vieni vertėjai vertė į savo kalbų atitikmenis, kiti išlaikė originaliuosius; vieni juos adaptavo pagal savo kalbos rašybos taisykles, kiti – ne. Vienu ar kitu būdu visi vertėjai stengėsi atsižvelgti ne tik sąsajas su pamatinio žodžio reikšme, bet ir į emocinius atspalvius. Vis dėlto koks turėtų būti tikrinių vardų konotatyvinis turinys vertimuose? Vienos sprendimo nėra. Vertėjas turi suvokti tikrinio vardo turinį tam tikrame kontekste ir apskritai vardyno funkciją bendroje kūrinio sandaroje. Tai didelė atsakomybė. Nustatęs pagrindinę vardų funkciją, vertėjas pasirenka, kaip ją veiksmingai perteikti savo kalba. Jis suteiks pirmenybę būtent tai funkcijai, nes jos praradimas būtų didelis informacijos nuostolis. Po to kartais pavyks perteikti ir kitus aspektus, kartais ne…

Pvz.: Gryta – Elſe, Grete, Gryta, Grīta, Gośka; Lauras – Luddas, Mylas, Lauras, Laurs, Łauras; Tušė – Myke, Tuſche, Tusche, Tuše, Tuse, Tušė, Tuše

Šaltinis: Vertimo studijos, t. 8, 2015, p. 80–97; žr. čia.

Susiję vardai: Adõmas, Ánsas, Bar̃bė, Dočys, Dóvydas, Elze, Enskys, Grė́tė, Grýta, Ievà, Jekė, Jokū̃bas, Jùrgis, Kainas, Katrynà, Katrỹnė, Koinas, Láuras, Liùdas, Mìkas, Mikelis, Mykė, Mylas, Obrys, Pimė, Tušė

Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne

2016-03-21, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Asmenvardžių tyrimai rodo, kad nuo 1991 m. intensyviai atnaujinamas Lietuvos vardynas (Maciejauskienė 1998; Sinkevičiūtė 2011; Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014). Kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje vyksta pokyčių: kuriami nauji vardai, iš kitų kalbų perimami svetimos kilmės asmenvardžiai ir jų variantai, dažniau negu anksčiau perdirbami įprasti vardai (Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014).

Nauji vardai tyrėjų vertinami skirtingai. Vitalija Maciejauskienė iš skirtingos kilmės dėmenų sudarytus dvikamienius vardus vertina neigiamai dėl hibridinės darybos, bet ji komentuoja dėmenų, kuriais tapo svetimos kilmės vardų trumpiniai ar jų dalys, kilmę (1998: 39–40). Taip patvirtinama, kad paskutinį XX a. dešimtmetį Lietuvoje esama naujų dvikamienių vardų, o jų inventorius nėra baigtinis.

Šiame straipsnyje siekiama nustatyti pirmais dviem nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dešimtmečiais pradėtus vartoti naujus dvikamienius vardus, aptarti jų dėmenis ir nusakyti raidos dėsningumus… Skaityti toliau…

Susiję vardai: Adimantė, Agmilė, Akmilė, Almandė, Armingas, Auksvaidė, Ausmantė, Aũšvydė, Brigimantas, Džiaugsmina, Egvilija, Eikvìlė, Eilandas, Eisvita, Elìmantas, El̃mantė, Er̃mindas, Gautvidas, Geitvìlė, Giedvilė, Jausmilė, Jausmina, Josvita, Jovaigė, Jurmantė, Jusmina, Justautė, Kęstgáilė, Krismantas, Kristautas, Kristmantas, Leodangas, Litvidas, Lokimantas, Matautas, Mìndvydė, Mingridas, Minrentas, Raivildas, Rasvildas, Rikvida, Rismantė, Ritmantas, Rutautė, Rutvydas, Saivydas, Sangridas, Simanta, Siminta, Teismantas, Titvydas, Tomantė, Tumantas, Ugmilė, Vaitvildas, Visaldas, Vytardas, Žaisminta
Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.