Straipsniai

Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje

1977-01-13, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Lietuviai turi labai daug pavardžių, kilusių iš tėvavardžių, pvz., Jonáitis – pirmykštė asmenvardžio reikšmė ‚Jono sūnus‘, Petráitis – ‚Petro sūnus‘, Mykoláitis – ‚Mykolo sūnus‘ ir t. t. Tai suponuoja praeityje buvus tam tikrą tėvavardinę sistemą, kada, pavyzdžiui, Petro sūnų Joną vadindavo Jonu Petraičiu, bet šio sūnų Povilą – jau Povilu Jonaičiu (nes jo tėvas buvo Jonas), o pastarojo sūnų Antaną Antanu Povilaičiu (šio tėvas Povilas) ir t. t.  Skaityti toliau…

Susiję vardai: Adõmas, Antãnas, Asteika, Eĩnoras, Eĩviltas, Griška, Jõnas, Jùras, Klausigaila, Mýkolas, Pẽtras, Saũlius, Sìmas, Výliaudas
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Patys dažniausi piliečių vardai (2006 m.) ir jų davimo tendencijos

2012-01-10, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Dažnai pasitaikantys vardai yra visiems įprasti, bet jie laikui bėgant keičiasi: tai matyti iš neseniai aptartų paskutinių penkerių metų dažniausių naujagimių vardų [1] – prieš keliolika metų vaikams buvo parenkami visai kitokie vardai [2]. Tačiau į klausimą, kokie apskritai vardai dabar – tarp Lietuvos gyventojų – dažniausi, kokios jų davimo tendencijos, iki šiol neatsakyta.

Šis klausimas toliau ir nagrinėjamas: pateikiami vardų, kuriuos šiuo metu turi daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių, dešimtukai, svarstomos jų kilmės ir paplitimo tendencijos. Dirbant naudotasi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, gautais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tarpininkavimu. Skaičiuojant taikytas UAB „NTSG“ sukurtas programinis įrankis. Skaityti toliau…

Žvilgsnis į populiariausius pastarųjų penkerių metų vardus

2011-12-20, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Kalbėti apie vardų populiarumą skatina neblėstantis visuomenės susidomėjimas šiuo leksikos sluoksniu. Apie vaikams suteikiamų vardų dažnumą įvairiu laiku buvo rašyta kalbininkų ir entuziastų „Mūsų kalboje“, „Kalbos kultūroje“, „Gimtojoje kalboje“ ir kitur. Darbuose buvo keliamos ir vardų kultūros problemos: dažniausiai – kokiais vardais vaikų nereikia vadinti, kokios pagrindinės vardų užrašymo klaidos ir t. t. Skaityti toliau…

Lietuviškos ir nelietuviškos pavardės

2010-11-20, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Dažnai girdime sakant: ši pavardė yra lietuviška, o ana – nelietuviška. Kai kas mūsų pavardes net skirsto (griežtai!) į lietuviškas ir nelietuviškas, skolintas. Ar taip gerai daroma? Pasiaiškinkime, kas gi toji nelietuviška pavardė ir ar įmanoma besąlygiškai pavardes skirstyti į savas ir nelietuviškas. Skaityti toliau…

Punsko krašto lietuviškų šeimų vardų pasirinkimo aspektai

2011-12-20, Nijolė Birgelienė (Varšuvos universitetas)

Nepažįstu šeimos, kuriai jos vaikų vardai būtų nereikšmingas dalykas. Kuo ypatingas Lenkijos lietuvių pasirinkimas, kas jį lemia? Kokiais vardais jie krikštijo savo vaikus anksčiau, o kokiais dabar? Ar jų vardai skiriasi nuo vartojamų Lietuvoje ir Lenkijoje? Skaityti toliau…

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.