Straipsniai

Vardai lietuviškuose palyginimuose

2014-02-18, Aistė Pangonytė (VLKK)

Palyginimas yra stilistinė priemonė vienam daiktui ar reiškiniui sugretinti ar palyginti su kitu, norint pabrėžti, išskirti, išryškinti ar patikslinti kurį nors bruožą ar požymį. Vieni palyginimai yra situaciniai, kiti pastovūs. Pastovieji palyginimai visada turi tam tikrų ekspresinių bei emocinių atspalvių. Jais vaizdingai charakterizuojami veiksmai, būsenos ar ypatybės.

Reikia turėti omenyje, kad ypač ekspresyvūs ir vaizdingi neigiamo vertinimo pastovieji palyginimai, jų kur kas daugiau negu teigiamo vertinimo… Skaityti toliau…

Taip pat šiame tekste: Svetimos kilmės vardai

Krikščioniškų vardų mados

1977-11-10, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Krikščioniškojo vardyno raidai jos buvo ir tebėra ypač svarbios. Krikštijamiems vaikams vardus tėvai visais laikais stengdavosi ir dabar stengiasi parinkti tokius, kurie yra madingesni. Antai, sprendžiant iš vardų dažnumo šaltiniuose, XVI a. populiariausias Lietuvoje vyrų vardas buvo Jonas. Toliau ėjo: Stanislovas (Stasys), Motiejus (Matas), Mikalojus (Mykolas), Jurgis, Petras, Povilas, Grigalius, Jokūbas. Populiariausias moterų vardas tada buvo Ona. Toliau ėjo: Sofija (Zosė), Darata, Kotryna, Jadvyga, Agnietė, Barbora, Elžbieta, Elena, Margarita. Skaityti toliau…

Taip pat šiame tekste: Svetimos kilmės vardai

Dieveniškių krašto gyventojų pravardės

2013-02-15, Veslava Sidaravičienė

Šis straipsnis skirtas Dieveniškių krašto lietuviškai kalbančių žmonių pravardėms: domimasi jų vartojimo priežastimis ir atsiradimo motyvais. Ekspedicijoje užfiksuotos pravardės lyginamos su Alvydo Butkaus knygoje „Lietuvių pravardės“ (1995) teikiamomis pravardėmis iš Dieveniškių. Šitaip siekiama pateikti Dieveniškių ir aplinkinių kaimų pravardžių inventorių ir apžvelgti jų semantines grupes. Skaityti toliau…

Susiję vardai: Bãrė, Brònius, Jokū̃bas, Jõnas, Onà, Pẽtras, Pùtinas, Zygmuntas

Dabartiniai lietuvių vaikų prasivardžiavimai

2011-12-19, prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė (VDU)

Prasivardžiavimai, arba pasišaipymai iš vardų, vienas gyvybingiausių vaikų folkloro reiškinių. Publikuojami prasivardžiavimai yra surinkti per pastaruosius du dešimtmečius, tačiau jie atspindi ne tik šį laikotarpį, bet ir kiek ankstyvesnį, mat pateikėjais buvo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, prisimenantys, kaip jų vaikystėje šaipytasi iš vardų…

Skaityti toliau…

Susiję vardai: Adalbèrtas, Adõmas, Ãgnė, Agotà, Áidas, Ainà, Áistė, Aivà, Áivaras, Aldonà, Ãlė, Ãleksas, Álfonsas, Algìmantas, Al̃gis, Alìcija, Alinà, Ãlius, Álma, Anatòlijus, Añdrius, Andželika, Angèlė, Antãnas, Árnas, Árnoldas, Artū́ras, Arū́nas, Ar̃vydas, Astà, Áudra, Aũdrius, Audrõnė, Augùstė, Aurèlija, Aũrimas, Aušrà, Aušrìnė, Austė́ja, Balỹs, Barborà, Bènas, Benediktà, Birùtė, Brigità, Brònė, Brònius, Dainà, Daĩnius, Dáiva, Dãlė, Dãlius, Danguõlė, Danùtė, Daratà, Dãrius, Deĩvidas, Dianà, Domìlė, Dominỹkas, Donatà, Donãtas, Dorà, Dovìlė, Dragūnas, Džiùginta, Edità, Èdmundas, Eduárdas, Egìdijus, Ẽglė, Elenà, Elžbietà, Emìlija, Èrika, Èrikas, Ernestà, Ernèstas, Esterà, Èvaldas, Evelinà, Fáustas, Gẽdas, Gedimìnas, Gertrūdà, Giẽdrė, Giẽdrius, Gìnta, Giñtaras, Giñtarė, Gìntautas, Gìntautė, Gità, Gitana, Godà, Gražinà, Gretà, Gúoda, Gvidònas, Gýtis, Henrietà, Ievà, Ìgnas, Ilonà, Inà, Ìndra, Ìndrė, Inesà, Ìnga, Ingridà, Irenà, Ìrma, Janinà, Jaũnius, Jolánta, Jolità, Jõnas, Jovità, Jùlija, Jùlius, Juõzas, Jūrãtė, Jùrga, Jùrgis, Jùstas, Jùstė, Justinà, Karolinà, Kãrolis, Kastýtis, Kãtrė, Kazìmieras, Kazỹs, Kę̃stas, Kęstùtis, Kornèlija, Kotrynà, Kristinà, Láima, Laimonas, Láura, Laurỹnas, Leonárdas, Leonìdas, Libertà, Lìdija, Ligita, Linà, Lìnas, Liudà, Liùdas, Liutáuras, Loretà, Lùkas, Mañtas, Margarità, Marijà, Marijõnas, Mãrius, Martỹnas, Marýtė, Mãtas, Mìkas, Mìlda, Mìndaugas, Mònika, Mortà, Mýkolas, Nèdas, Nèlė, Nèrijus, Neringà, Nijõlė, Nómeda, Odetà, Onà, Paũlius, Pẽtras, Póvilas, Prãnas, Raimònda, Raimòndas, Ramū́nas, Ramùnė, Ramùtė, Rasà, Rasma, Redà, Reginà, Renatà, Rìčardas, Rimà, Rìmantė, Rìmas, Rità, Ròbertas, Ròjus, Rõkas, Ròmas, Rosità, Rõžė, Rugìlė, Rūtà, Rỹtis, Salomė́ja, Sándra, Sándras, Šarū́nas, Šarū́nė, Sáulė, Saũlius, Sergejus, Sigità, Sigìtas, Sìlva, Sìmas, Simonà, Skaĩstė, Skìrmantė, Solveigà, Sonata, Stãsė, Stasỹs, Stẽpas, Svajū́nas, Tãdas, Tamarà, Tìtas, Tòmas, Ùgnė, Ùrtė, Vacỹs, Váida, Váidas, Váiva, Válda, Váldas, Vãlė, Valentìnas, Valèrija, Vãlius, Vánda, Verònika, Vìdas, Viktòrija, Vilda, Vìlė, Vìlija, Vìlius, Vìltė, Viñcas, Violetà, Vìrga, Virgìnijus, Vìrgis, Vità, Vitãlija, Vlãdas, Vyganda, Výgandas, Výtas, Výtautas, Vytẽnis, Zìgmas, Žil̃vinas, Zità, Živìlė, Zòsė

Baltiški etnoniminiai vardai ir jų paplitimas

2012-11-13, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Vieni iš mūsų vardyno asmenvardžių yra etnoniminiai vardai. Etnonimai – tautų, genčių ar kitų etninių grupių pavadinimai, dažniausiai atsiradę iš kraštovardžių. Etnonimams pradžią davę kraštovardžiai baltų kalbose dažnai yra hidroniminės kilmės. Etnonimai, nors tai ir specifinė leksikos dalis, kilme susijusi su tikriniais žodžiais, yra bendriniai žodžiai. Todėl iš etnonimų atsiradusius asmenvardžius galima laikyti tam tikru apeliatyvinių vardų pogrupiu[1].

Tad kokie etnoniminės kilmės vardai paplitę Lietuvoje ir kokios jų vartojimo tendencijos? Rašant straipsnį naudotasi Gyventojų registro tarnybos duomenimis, gautais VLKK tarpininkavimu ir apdorotais pagal UAB „NTSG“ suprogramuotą atskirų vardų statistiką[2].

Skaityti toliau…

Susiję vardai: Aistà, Áistas, Aistautė, Áistė, Aistė́ja, Aistėjus, Aistidà, Áistija, Áistijus, Aistilė, Aistina, Áistis, Aistmantas, Aistutė, Bártas, Bártė, Galìnda, Jótvingas, Jótvingė, Nadrùvė, Skal̃vė, Skal̃vis
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.