Straipsniai
2011 m. populiariausių vardų davimo tendencijos
2012-08-14, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Apie 2006–2010 m. populiariausius vaikų vardus jau rašyta: aptarti jų dvidešimtukai ir išryškinti davimo polinkiai (žr. Daiva Sinkevičiūtė „Žvilgsnis į populiariausius pastarųjų penkerių metų vardus“, – „Gimtoji kalba“, 2011, nr. 10, p. 3–9). Supažindinta ir su dažniausiais Lietuvos žmonių vardais (Lietuvos Respublikos piliečių sąvado, sudaryto iš 2006-ųjų metų Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų, duomenimis), siekta išryškinti laikotarpius, kuriais jie buvo populiarūs (žr. Daiva Sinkevičiūtė „Patys dažniausi mūsų vardai ir jų davimo tendencijos“, – „Gimtoji kalba“, 2011, nr. 12, p. 3–8). Čia toliau tęsiama vardų populiarumo tematika: šį kartą apžvelgiami 2011 m. gimusių vaikų populiariausių vardų dvidešimtukai. Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Aldonà,
Añdrius,
Antãnas,
Árnas,
Augùstas,
Augùstė,
Austė́ja,
Bènas,
Dáiva,
Daniẽlius,
Danùtė,
Dãrius,
Dómas,
Dominỹkas,
Dóvydas,
Elenà,
Emà,
Emìlija,
Emìlis,
Gabijà,
Gabriẽlė,
Gabriẽlius,
Godà,
Gretà,
Gùstas,
Gùstė,
Ievà,
Ìgnas,
Irenà,
Janinà,
Jokū̃bas,
Jõnas,
Juõzas,
Jùstas,
Kãjus,
Kamìlė,
Kęstùtis,
Kristinà,
Lė́ja,
Líepa,
Linà,
Lùkas,
Mañtas,
Martỹnas,
Mãtas,
Mìglė,
Mìndaugas,
Nõjus,
Onà,
Pìjus,
Rasà,
Reginà,
Rõkas,
Rugìlė,
Sáulė,
Smìltė,
Tòmas,
Ùgnė,
Ùrtė,
Viktòrija,
Vìltė,
Výtautas
Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai
2012-05-30, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Mūsų vardynas nuolat kinta, jame kasmet atsiranda naujų asmenvardžių. Šiame straipsnyje ir siekiama aptarti naujus lietuviškos kilmės vardus, duotus Lietuvos Respublikos piliečiams, gimusiems Lietuvoje ir užsienyje 2007–2010 m. Vardyno pasipildymas naujais asmenvardžiais yra dabarties realybė, kartu ir naujos vardyno problemos – pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau vaikų, pavadintų lietuvių kalbos sistemos neatitinkančiais vardais: be galūnių (pvz., Gvide, Vivijan, Kelvin, Veid), svetimos rašybos (pvz., Linnea, Mariya, Malh, Mihael)… Šio straipsnio objektas – nauji lietuviškos kilmės vardai, kuriais iki 2007 m. dar nebuvo pavadinta Lietuvos Respublikos piliečių. Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Áida, Aidesta,
Aigùstė,
Aimantà,
Aĩmeda, Aisėja, Aisis, Aismė,
Áistė, Aistėjus, Aistilė, Aitvidė,
Aivaldà,
Aĩvina, Alegra,
Al̃kantas,
Ar̃gira,
Arìmeda, Armintėja,
Ar̃tė,
Arvaidà,
Ar̃vijus,
Arvìlis,
Ar̃vinas, Asmina,
Áudra,
Áudrijus, Audrita,
Aũdrius,
Augmìlė,
Augundà, Aurūnė,
Aũštaras,
Aũšvydė,
Ą́žuolė,
Bergáilė,
Beržūnà,
Brùknė,
Dakotà, Damilis,
Dangìlė, Darintas,
Dárminas,
Dárvinas,
Deimìlius, Deimiras,
Deĩvė, Deivinta, Demilė, Deminas, Diamontė, Dijokas, Dolmantas,
Dóvinė,
Drãvis,
Dróvydė,
Džiùgė, Egvidas, Eidėja, Eidena,
Eĩgmantė,
Eĩgvirdas,
Eĩnorius, Eitlandas,
Eĩtmantas,
Elìmantas,
Ermantà, Ertautė, Ervilėja, Esmantė,
Gañtautė,
Gar̃sė,
Gaũdė,
Gedẽnė, Gedera,
Geĩdvydas,
Geĩsvydas,
Gėlà,
Gélvinas, Gerintas,
Ger̃tė, Gerūnė, Gilmena, Gilužė,
Giñtarė, Gintarita, Gintėja,
Gìris,
Gir̃stis, Gražbilė, Gruoda, Gruodė,
Gytẽnė, Jagmina, Jaunėlis, Jausmilė, Jausmina,
Jaũstė,
Jógundė, Jolanda, Joringas,
Jõris, Jormandas,
Jòvis, Jūrūnė, Jusmina, Justautė, Kaitra,
Ker̃nis,
Kintvìlė,
Kóviltė, Kuntė, Lokimantas,
Lū̃gnė, Mandrius,
Mañtas,
Mañtė,
Mañtis,
Mañtrius,
Mantvìlija,
Mañvydė, Matautas, Medina, Milava,
Mìlgeidas,
Mìndė, Minėja, Minela,
Mìngailas, Mingridas,
Mìntas,
Mìntijus,
Mintvidà,
Minvìlė,
Nármantė,
Nõris,
Nórmilas,
Nórmintas,
Õrius,
Préila,
Pùsnė, Radilė,
Radmìlė,
Rãdvis, Raigerdas, Rasviltė, Reividas,
Rìngardas,
Safyrà, Sarmantas,
Sė́lija,
Šer̃kšnas, Sinotas,
Sìrmantė, Skaivydas,
Smìlga,
Smìlgė,
Smìltė, Smiltėja,
Snaĩgė, Snaigita,
Tarà, Tarūnas,
Taũras, Taurinas,
Taũtgintas,
Tilà,
Ùgnė,
Ugnė́ja, Ugnetė, Ugnilė, Ugnita,
Upė́ja,
Vaĩdingas,
Vaidmìlė,
Vaĩgandė,
Vaĩmantė,
Veñtė, Vilantė,
Vilgùstė, Vilintė, Viltėjus,
Vìntaras,
Vismìlė,
Volungė̃,
Výgardas,
Žãdmina,
Žẽmė, Zigminta,
Žygìmanta,
Žỹgis, Žygitas
Danų asmenvardžių ypatumai
2012-05-30, Birutė Spraunienė (VU)Globalizacijos veikiamame pasaulyje daugėja sąlyčių su kitomis kultūromis, todėl iškyla poreikis geriau jas pažinti. Atsivėrus sienoms ne vienas lietuvis pasirenka dirbti, studijuoti ar tiesiog praleisti atostogas užsienyje, sulaukiame ir nemažai svečių iš užsienio šalių, daugėja mišrių santuokų. Užsienietiški vardai mirga teisės dokumentuose, laikraščių puslapiuose, kultūrinių renginių skelbimuose, su jais susiduria ir įvairūs specialistai (teisėtvarkos pareigūnai, metrikacijos skyrių darbuotojai, vertėjai), ir plačioji visuomenė.
Šiuo straipsniu siekiama supažindinti su danų asmenvardžių tradicijomis ir Danijoje galiojančiomis asmenvardžių suteikimą reglamentuojančiomis teisės nuostatomis. Skaityti toliau…
Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis
2012-02-09, prof. habil. dr. Zigmas ZinkevičiusPirmasis Lietuvos vardo paminėjimas istorijos šaltiniuose buvo susijęs su krikščionybės artėjimu prie Lietuvos. Mūsų šalį krikščionybė pasiekė iš dviejų pusių: iš Rytų nuo Bizantijos per rytinius slavus ir iš Vakarų nuo Romos per vokiečius ir lenkus. Ankstesnė buvo Rytų krikščionybės banga. Pavyzdžiui, Krikštavardis Póvilas ir kiti gauti iš rytinių slavų dar gerokai prieš oficialųjį Lietuvos krikštą, greičiausiai apie X–XII amžius.
<…> Vardas Póvilas į lietuvių kalbą pateko rytų slavams dar tebeturint jerus (kai buvo tariama *Рāνьlъ), taigi apie XI a., mažiausiai pora šimtmečių prieš oficialųjį Lietuvos krikštą (labai seną skolinimąsi rodo ir šaknies akūtas) kartu su bendriniais žodžiais krìkštas, krìkštyti (ryt. sl. крьстъ ‘kryžius’ ir крьстити ‘krikštyti’). Rytų slavai Povilo vardą gavo iš Bizantijos graikų. Pirmykštis šaltinis – lotynų kalbos forma Paulus (lot. paulus ‘mažas’). Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Aleksándras,
Añdrius,
Antãnas,
Bazìlijus,
Benedìktas,
Bènis,
Brunònas,
Dãnas, Danyla,
Dimìtrijus, Foma,
Grigãlius,
Ivònas,
Jãras,
Jõnas,
Jùrgis, Mikita,
Mõrkus,
Motiẽjus, Netimeras, Paulus,
Pẽtras,
Póvilas,
Sìmonas,
Spiridònas,
Tamõšius, Vosylius, Zebedenas, Živinbutas
Giminės asmenvardis XVI a. Kauno pavieto bajorų įvardijime
2010-02-09, doc. dr. Jūratė Čirūnaitė (VDU)XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų pagrindinis įvardijimo būdas – vardas + patronimas. Įprasta manyti, jog antrasis vyrų įvardijimo narys, turintis patroniminę priesagą, yra tėvavardis. Tačiau šiame straipsnyje pateikta įrodymų, jog šio asmenvardžio funkcijos įvardijime galėjo būti ir kitos. Skaityti toliau…
