Krikščioniškų vardų mados
1977-11-10, prof. habil. dr. Zigmas ZinkevičiusKrikščioniškojo vardyno raidai jos buvo ir tebėra ypač svarbios. Krikštijamiems vaikams vardus tėvai visais laikais stengdavosi ir dabar stengiasi parinkti tokius, kurie yra madingesni. Antai, sprendžiant iš vardų dažnumo šaltiniuose, XVI a. populiariausias Lietuvoje vyrų vardas buvo Jonas. Toliau ėjo: Stanislovas (Stasys), Motiejus (Matas), Mikalojus (Mykolas), Jurgis, Petras, Povilas, Grigalius, Jokūbas. Populiariausias moterų vardas tada buvo Ona. Toliau ėjo: Sofija (Zosė), Darata, Kotryna, Jadvyga, Agnietė, Barbora, Elžbieta, Elena, Margarita. Skaityti toliau…
Dieveniškių krašto gyventojų pravardės
2013-02-15, Veslava SidaravičienėŠis straipsnis skirtas Dieveniškių krašto lietuviškai kalbančių žmonių pravardėms: domimasi jų vartojimo priežastimis ir atsiradimo motyvais. Ekspedicijoje užfiksuotos pravardės lyginamos su Alvydo Butkaus knygoje „Lietuvių pravardės“ (1995) teikiamomis pravardėmis iš Dieveniškių. Šitaip siekiama pateikti Dieveniškių ir aplinkinių kaimų pravardžių inventorių ir apžvelgti jų semantines grupes. Skaityti toliau…
Dabartiniai lietuvių vaikų prasivardžiavimai
2011-12-19, prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė (VDU)Prasivardžiavimai, arba pasišaipymai iš vardų, vienas gyvybingiausių vaikų folkloro reiškinių. Publikuojami prasivardžiavimai yra surinkti per pastaruosius du dešimtmečius, tačiau jie atspindi ne tik šį laikotarpį, bet ir kiek ankstyvesnį, mat pateikėjais buvo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, prisimenantys, kaip jų vaikystėje šaipytasi iš vardų…
Skaityti toliau…
Baltiški etnoniminiai vardai ir jų paplitimas
2012-11-13, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Vieni iš mūsų vardyno asmenvardžių yra etnoniminiai vardai. Etnonimai – tautų, genčių ar kitų etninių grupių pavadinimai, dažniausiai atsiradę iš kraštovardžių. Etnonimams pradžią davę kraštovardžiai baltų kalbose dažnai yra hidroniminės kilmės. Etnonimai, nors tai ir specifinė leksikos dalis, kilme susijusi su tikriniais žodžiais, yra bendriniai žodžiai. Todėl iš etnonimų atsiradusius asmenvardžius galima laikyti tam tikru apeliatyvinių vardų pogrupiu[1].
Tad kokie etnoniminės kilmės vardai paplitę Lietuvoje ir kokios jų vartojimo tendencijos? Rašant straipsnį naudotasi Gyventojų registro tarnybos duomenimis, gautais VLKK tarpininkavimu ir apdorotais pagal UAB „NTSG“ suprogramuotą atskirų vardų statistiką[2].
Skaityti toliau…
2011 m. populiariausių vardų davimo tendencijos
2012-08-14, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Apie 2006–2010 m. populiariausius vaikų vardus jau rašyta: aptarti jų dvidešimtukai ir išryškinti davimo polinkiai (žr. Daiva Sinkevičiūtė „Žvilgsnis į populiariausius pastarųjų penkerių metų vardus“, – „Gimtoji kalba“, 2011, nr. 10, p. 3–9). Supažindinta ir su dažniausiais Lietuvos žmonių vardais (Lietuvos Respublikos piliečių sąvado, sudaryto iš 2006-ųjų metų Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų, duomenimis), siekta išryškinti laikotarpius, kuriais jie buvo populiarūs (žr. Daiva Sinkevičiūtė „Patys dažniausi mūsų vardai ir jų davimo tendencijos“, – „Gimtoji kalba“, 2011, nr. 12, p. 3–8). Čia toliau tęsiama vardų populiarumo tematika: šį kartą apžvelgiami 2011 m. gimusių vaikų populiariausių vardų dvidešimtukai. Skaityti toliau…