Straipsniai

Jungtinėje Karalystėje gimusių Lietuvos Respublikos piliečių vardai: jų registravimo dokumentuose įvairovė

2022-05-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Dalis Lietuvos Respublikos piliečių gimsta kitose pasaulio šalyse. Svetainės Migracija skaičiais duomenimis (žr. https://123.emn.lt), daugiausia 2010–2019 m. iš Lietuvos išvykusių emigrantų buvo Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK), o kitos emigrantų iš Lietuvos gausios šalys – Airija, Norvegija ir Vokietija. Emigracijos mastas į šias šalis yra didelis, nes vien per minėtą laikotarpį JK – būsimą gyvenamą vietą – nurodė daugiau nei 207 tūkstančiai iš Lietuvos išvykstančių žmonių. Didžiąją emigrantų dalį sudaro jauni žmonės; pavyzdžiui, 2019 m. 72,7% emigravusių žmonių iš Lietuvos buvo 15–44 metų amžiaus. Todėl dėsninga, kad daug mūsų šalies piliečių gimsta ne Lietuvoje, ir tai reiškia, kad dalis Lietuvos piliečių vardų duodami užsienyje.  Skaityti toliau…

Lietuviškumo raiškos įvairovė Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių vardyne

2022-05-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

XXI a. 2-ame deš. išvykstančių gyventi į Norvegiją Lietuvos piliečių skaičius buvo panašus kaip ir per tą patį laikotarpį emigruojančių į kitas Šiaurės Europos šalis – Švediją, Daniją, Islandiją ir Suomiją kartu skaičiuojant (žr. 123.emn.lt). Dėl didesnio nei kitose Skandinavijos šalyse emigrantų iš Lietuvos skaičiaus Norvegijoje gimė ir daugiau mūsų šalies piliečių. Registrų centro duomenimis (gautais tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai), per pastaruosius tris dešimtmečius Norvegijoje gimė daugiau nei 8,1 tūkst. Lietuvos piliečių. 1991–2007 m. Norvegijoje gimė kiek daugiau nei 90, bet nuo XXI a. 1 dešimtmečio antros pusės Lietuvos piliečių skaičius išaugo, daugiausia jų gimė 2014–2017 m., kasmet po 800–900 vaikų, vėliau skaičius mažėjo. Taigi Norvegijoje yra didelė mūsų emigrantų, turinčių mažų vaikų, bendruomenė. Toliau aptariami Norvegijoje gimusių vaikų vardai pagal 1991–2020 m. duomenis.  Skaityti toliau…

Skolintų vardų su baigmeniu -ij- kaita lietuvos vardyne (kilmės aspektas)

2021-11-19, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Lietuvos Respublikos piliečių vardyną sudaro įvairios kilmės asmenvardžiai. Šalia savos kilmės dvikamienių vardų, jų trumpinių ir apeliatyvinių (kilusių iš bendrinių žodžių) vardų, plečiamų priesagomis, vaikams duodami skolinti asmenvardžiai, kuriami nauji vardai, kai kurie iš jų – iš bendrinių žodžių ar perdirant jau žinomus vardus.
Iš naujų vardų įvairovės išsiskiria vardai su formantu –ij-. Jie funkcionuoja XX–XXI a. Lietuvos vardyne šalia nepriesaginių įvairios kilmės vardų su baigmeniu –ij-, plg. avd. Vilija < Vilija (up.), Venecija < Venecija (mst.), Žarija < žarija, Idilija < idilija, ir skirtingos kilmės vedinių, plg. avd. Audronijus < Audronis, Dovilija < Dovilė, Gabrielijus < Gabrielius, Justija < Justė. Tai liudija šios sandaros vardų pamato įvairovę, o kartu ir skolintų asmenvardžių integraciją, dėl to –ij– tapo naujų vardų formantu.  Skaityti toliau…

Susiję vardai: Anastãsija, Audrõnijus, Dovìlija, Gabrielijus, Justija, Viktòrija, Vìlija

Lietuvių dvikamienių vardų antrojo kamieno perdirbiniai – pagoniško ir krikščioniško vardyno sąveikos rezultatas?

2020-08-03, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Lietuvos Metrikoje pasitaiko dvikamienių asmenvardžių, kurių antrieji kamienai sutampa su krikštavardžių kamienais. Dėl to buvo tirta, kaip tokių kamienų atsirado, nes anksčiau nustatyta, kad ši pozicija lietuvių dvikamieniuose varduose yra stabili: kuriant naujus vardus į ją perimamas senas lietuvių dvikamienių vardų kamienas. Tiriant vardus su antraisiais dėmenimis van-, vaš-, vant– ir jont pastebėta, kad jie atsirado perdirbus dvikamienių vardų kamienus vain-, vaiš– ir jot-.  Skaityti toliau…

Susiję vardai: Gedvainas, Jovaišas, Jurjonas, Manjotas, Medvainas, Norvaišas, Skirvainas, Tarvainas, Tolšvaišas

Moterų vardų su -ija įvairovė Lietuvos vardyne

2019-04-08, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Lietuvos Respublikos piliečių vardyną sudaro daug įvairios kilmės ir darybos asmenvardžių, kurių dalis nėra ištirti ir aprašyti kalbininkų, o jų inventorius nuolat pildomas naujais vardais. Vieni tokių yra asmenvardžių būrys su pabaigos dėmeniu –ij-, iš kurių dažnesni yra moterų vardai. Straipsnyje siekiama parodyti Lietuvos moterų vardų su –ija įvairovę kilmės ir darybos požiūriu. Pabaigos dėmenį –ija turi ir savõs, ir svetimõs kilmės moterų asmenvardžiai, nors vardai, turintys kitose kalbose susidariusį pamatą, yra dažnesni.  Skaityti toliau…

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.