Vardai.vlkk.lt

Straipsniai

Dvikamienių asmenvardžių trumpinių kilmė ir sandara: lie. dau(C)-

2015-04-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Šiame straipsnyje laikomasi nuomonės, kad pavardės su dėmeniu dau(C)- yra trumpinių kilmės, atsiradusios iš šį sandą turinčių dvikamienių asmenvardžių. Nustatant lietuvių vienkamienių pavardžių  (daug-, dauj-, dauk-, dauk-n-, dauk-š-, dauk-š-t-, daun-, daus-, dauč-(t+š)- tipo) dvikamienius giminaičius – asmenvardžius su kamienu dau(C)-, remiamasi tų vienkamienių pavardžių sinchronine struktūra ir tiksliu jų ir jų dvikamienių giminaičių su dėmeniu dau(C)- lokalizacijos sutapimu… Skaityti toliau…

Susiję vardai: Daũgardas, Daũgas, Daũgirdas, Daũgis, Daũgmantas, Daũgotas, Daũgvidas, Daugvìlė, Daũgvydas, Daugỹs, Daũkantas, Daũkantė, Daũkvydas

Lietuvių dvikamienių vardų su pirmuoju dėmeniu vaiš- raidos bruožai

2015-04-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Pagal poziciją vaiš- gali būti pirmuoju (pvz.: avd. Vaĩšginas, Vaĩšgirdas, Vaĩšnoras, Vaĩštautas) arba antruoju (pvz.: avd. Jóvaiša, Nórvaiša, Taũtvaišas) dvikamienių vardų dėmeniu; pasitaiko asmenvardžių su jungiamuoju balsiu, pvz.: Vaiš-i-butas, Vaiš-i-gaila. Asmenvardžių kamienas vaiš- siejamas su lie. váišės, váišinti (Būga, 1958; Zinkevičius, 1977), taip pat su la. viesis (Jurkėnas, 1964), lie. viẽšės, viešėti (Salys, 1983; Skardžius, 1998; LPŽ II 1137; LVKŽ 359). Skaityti toliau…

Susiję vardai: Vaišviltas, Vaĩšvydas, Vaĩsvydė, Vaĩžgantas, Vaĩžgantė

Dvikamienių lietuvių vyrų vardų kirčiavimas: pirmųjų dėmenų tvirtapradė priegaidė

2015-04-22, prof. habil. dr. Antanas Pakerys

Šiame straipsnyje nagrinėjami tie LVKŽ6 dvikamieniai lietuvių vyrų vardai, kurių pirmieji dėmenys turi tvirtapradę priegaidę. Stengiamasi nurodyti svarbiausias pirmųjų dėmenų etimologijas, lyginti jų kirčiavimą su galimų pamatinių žodžių, dabartinių pavardžių ir atitinkamų vietovardžių kirčiavimu. Skaityti toliau…

Susiję vardai: Bilmantas, Birjotas, Burgailas, Býtautas, Dángiras, Dárgvilas, Darvainas, Dingailas, Dìrmantas, Dómilas, Drómantas, Gálvydas, Gélgaudas, Gilvilas, Gìntaras, Gintvainas, Girkantas, Gìrstautas, Gostautas, Gotartas, Grìntautas, Gýtautas, Jaudvilas, Jógminas, Jóvirdas

Dėl lietuvių dvikamienių asmenvardžių kamieno dal- atsiradimo

2015-04-22, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Šiame straipsnyje sprendžiamas dvikamienių asmenvardžių kamieno lie. dal- kilmės klausimas. Daroma išvada, kad dvikamienių asmenvardžių (ir iš jų atsiradusių vietovardžių) užrašymai su pradžios dal- neleidžia skirti savarankiško, su lietuvių kalbos žodžių šaknimi dal- (plg. lie. dal-ià, dal-ýti) siejamo asmenvardžio kamieno. Kitų baltų kalbų faktai apie dvikamienių asmenvardžių pirmąjį kamieną dal- yra prieštaringi. Kuršių avd. Dalbutt, nurodytas Kiparskio, būtų rimčiausias įrodymas, kad kitų baltų kalbų, šiuo atveju kuršių, dvikamieniai asmenvardžiai turi pirmąjį kamieną dal-. Kitais atvejais, kur onimų struktūra problemiška (plg. pr. vv. Dalwayn, Dalwyn), skirti dal– yra sunku… Skaityti toliau…

Susiję vardai: Dalbutas, Dalgeda, Dalmantas, Daũgirdas, Dolmantas, Eĩmantas, Eimontas

Lietuvių dvikamienių vardų trumpinimo tendencijos šnekamojoje kalboje

2015-04-22, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Senieji lietuvių dvikamieniai asmenvardžiai šnekamojoje kalboje trumpinami keturiais būdais, pažįstamais ir rašytiniuose šaltiniuose: iš pirmojo ar antrojo, iš pirmojo ir pradžios antrojo dvikamienio asmenvardžio kamieno, iš dvikamienio asmenvardžio kamieno dalies ir priebalsinės priesagos. Su žodžių trumpinimu yra susiję trumpinių deformacijos ir dvikamienių asmenvardžių neutralizacijos procesai. Taip pat trumpinio skiemenų skaičius (dažniausiai dviskiemeniai trumpiniai) priklauso nuo pamatinio žodžio ir priesagos struktūros. Skaityti toliau…

Susiję vardai: Al̃gė, Al̃gis, Al̃mis, Daĩmas, Deimà, Gedà, Gẽdas, Gedmis, Gel̃mė, Gitas, Mañtas, Mañtė, Minà, Noma, Rìmas, Rimis, Rìmtis, Taũtas, Taũtis, Taũtvis, Vidà, Vìdas, Vìdė, Výtė

< Atgal 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Toliau >
Rodoma nuo 16 iki 21 iš 41
Iš viso duomenų bazėje 3692793 asmenų vardai.

Populiariausi XX amžiuje gimusių latvių vardai (iš 2239): Janis, Jonas, Andris ir Valentina, Rita, Olga.

Informacija ruošiama.
Iš viso šventųjų vardų sąvade 633.
Ar žinote, kad… tarp Lietuvos latvių vardų dažni tiek lietuviški, tiek latviški vardų variantai. Būdingesni latviški vardai: vyr. Janis, Andris, Juris, Maris ir Aivar(a)s, Arnold(a)s, Artūr(a)s, Edgar(a)s, Imant(a)s; mot. Ausma, Dzidra, Dzintra, Inara, Inta, Laima, Mirdza, Sandra, Velta, Zenta (gana populiarus moters vardas Olga). Latvių moterų vardų baigmenys universalesni, vyrų vardų latvių ir lietuvių kalboje sutampa baigmuo -is. (Plačiau žr.: Sinkevičiūtė D. Dažniausi Lietuvos latvių vardai. – Spectrum, VU, 2015, nr. 2 (23), p. 19–21.) (Parengė A. Pangonytė, 2015)Kitas faktas

Klausiame

Ačiū, kad balsavote.

Mums labai svarbi jūsų nuomonė.

Teisės aktai / Patarimai

  • Aktualūs teisės aktai

    Asmenvardžių klausimais svarbiausi teisės aktai – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo vis dar laukiama.
  • Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba

    Pristatome pagrindines knygas, kuriomis galima remtis: