Vardai.vlkk.lt

Straipsniai

Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m.

2015-06-01, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Kaip straipsnio objektas pasirinkti 1991–2010 m. gimusiems Lietuvos Respublikos (toliau – LR) piliečiams duoti adaptuoti ir sugramatinti vardai, perimti iš ispanų kalbos. Tirti pasirinkti tik tie iš ispanų kalbos atėję vardai, kurie su lietuvių kalbos galūnėmis užrašyti pagal jų tarimą. Kai kurie vardai, pvz., Elvyrà, turi jau nuo seno nusistovėjusias formas lietuvių kalboje.

Skaityti toliau…

Susiję vardai: Alechándras, Alòndra, Andresitas, Elvyrà, Esmerálda, Milagrà

Jono vardas paveldimuose Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 m. sąrašo asmenvardžiuose

2015-04-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Straipsnyje pristatomos vietinių ir atvykėlių Vilniaus gyventojų pavardės, remiantis Agniaus Urbanavičiaus (2009) sudarytu Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 m. sąrašu. Siekiama nustatyti, kaip imigrantų pavardės keitė vietinių Vilniaus miesto antroponiminį paveikslą.

Tirti pasirinktos iš Jono vardo atsiradusios pavardės dėl jų įvairovės. Jonas ir jo vardo formos pasiekė Lietuvą iš rytų slavų, lenkų, vokiečių ir davė pradžią daugeliui pavardžių (Zinkevičius 2008, 264), o kitos pavardės atsirado iš vardo formų, susidariusių jas išplėtus priesagomis Lietuvoje.

Pasikartojančios vietinių gyventojų pavardės parodė, kad dalis iš Jono vardo kilusių kamienų formavosi Lietuvoje, o vėliausiai nusistovėjo jų pamatinės kamienų formos, kai nustojo varijuoti pavardžių priesagos. Regioniniu paveldu laikytini nuo XVII a. žinomi vilniečių asmenvardžiai su kamienais ivan-, jan-ušk-, jank-el-, janč-, jank-, jos- ir vašk-, praplėsti priesagomis. Tik Vilniaus regionui būdingi asmenvardžiai, kurie turi kamienus jank-el-, jan-uc-, vans-ik-, o iš jų deminutyvinių priesagų spręsta, kad jie susidarė vietos gyventojų kalboje. Daugiausia vietos gyventojų turi pavardes su priesagomis –evič ir –ovič.

Atvykėliai platino pavardes su kamienais ivan-, jan-, jank-, jas-, jašk- ir vašk-, kurios turėjo kitas priesagas nei vietos gyventojų pavardės. Kamienų han-us-, han-ušk-, jan-ik-, jan-uš-, janč-uk- (janc-uk-), janč-ik- (jenč-ik-), jas-iuk- priesaginiai variantai taip pat išplito iš atvykėlių. Su jais išplito ir kitoms LDK vietovėms būdingų kamienų an-ich-, ans-ik-, ivank-, vanc- pavardės, taip pat pavardės iš kitų šalių, kur vartojamos rusų, vokiečių kalbos. Jos parodė, kad naujų pavardžių Vilniuje taip pat atsirado iš imigrantų, kurie buvo ir kitataučiai.

Daiva Sinkevičiūtė, Veslava Račickaja

Visą straipsnį žr.: Baltistica, t. 49, nr. 2 (2014), p. 331–344; Baltistica.lt.

Susiję vardai: Hánsas, Ivãnas, Jãnas, Janka, Jankelis, Jõnas, Juõzas, Vosylius

Dvikamienių asmenvardžių trumpinių kilmė ir sandara: lie. dau(C)-

2015-04-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Šiame straipsnyje laikomasi nuomonės, kad pavardės su dėmeniu dau(C)- yra trumpinių kilmės, atsiradusios iš šį sandą turinčių dvikamienių asmenvardžių. Nustatant lietuvių vienkamienių pavardžių  (daug-, dauj-, dauk-, dauk-n-, dauk-š-, dauk-š-t-, daun-, daus-, dauč-(t+š)- tipo) dvikamienius giminaičius – asmenvardžius su kamienu dau(C)-, remiamasi tų vienkamienių pavardžių sinchronine struktūra ir tiksliu jų ir jų dvikamienių giminaičių su dėmeniu dau(C)- lokalizacijos sutapimu… Skaityti toliau…

Susiję vardai: Daũgardas, Daũgas, Daũgirdas, Daũgis, Daũgmantas, Daũgotas, Daũgvidas, Daugvìlė, Daũgvydas, Daugỹs, Daũkantas, Daũkantė, Daũkvydas

Lietuvių dvikamienių vardų su pirmuoju dėmeniu vaiš- raidos bruožai

2015-04-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Pagal poziciją vaiš- gali būti pirmuoju (pvz.: avd. Vaĩšginas, Vaĩšgirdas, Vaĩšnoras, Vaĩštautas) arba antruoju (pvz.: avd. Jóvaiša, Nórvaiša, Taũtvaišas) dvikamienių vardų dėmeniu; pasitaiko asmenvardžių su jungiamuoju balsiu, pvz.: Vaiš-i-butas, Vaiš-i-gaila. Asmenvardžių kamienas vaiš- siejamas su lie. váišės, váišinti (Būga, 1958; Zinkevičius, 1977), taip pat su la. viesis (Jurkėnas, 1964), lie. viẽšės, viešėti (Salys, 1983; Skardžius, 1998; LPŽ II 1137; LVKŽ 359). Skaityti toliau…

Susiję vardai: Vaišviltas, Vaĩšvydas, Vaĩsvydė, Vaĩžgantas, Vaĩžgantė

Dvikamienių lietuvių vyrų vardų kirčiavimas: pirmųjų dėmenų tvirtapradė priegaidė

2015-04-22, prof. habil. dr. Antanas Pakerys

Šiame straipsnyje nagrinėjami tie LVKŽ6 dvikamieniai lietuvių vyrų vardai, kurių pirmieji dėmenys turi tvirtapradę priegaidę. Stengiamasi nurodyti svarbiausias pirmųjų dėmenų etimologijas, lyginti jų kirčiavimą su galimų pamatinių žodžių, dabartinių pavardžių ir atitinkamų vietovardžių kirčiavimu. Skaityti toliau…

Susiję vardai: Bilmantas, Birjotas, Burgailas, Býtautas, Dángiras, Dárgvilas, Darvainas, Dingailas, Dìrmantas, Dómilas, Drómantas, Gálvydas, Gélgaudas, Gilvilas, Gìntaras, Gintvainas, Girkantas, Gìrstautas, Gostautas, Gotartas, Grìntautas, Gýtautas, Jaudvilas, Jógminas, Jóvirdas

< Atgal 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Toliau >
Rodoma nuo 16 iki 21 iš 43
Iš viso duomenų bazėje 3692793 asmenų vardai.

Populiariausi XX amžiuje Vilniuje gimusių žydų (iš 1143) vardai: Michail, Boris, Michailas ir Jelena, Ana, Tatjana.

Informacija ruošiama.
Iš viso šventųjų vardų sąvade 633.
Ar žinote, kad… iš Stasio Girėno pavardės kilo vardų – vyrų, moterų ir kaimo?

Sėkmingai perskridę Atlanto vandenyną, Stasys Girėnas ir Steponas Darius žuvo nepasiekę Kauno, kur jų laukė minios žmonių. Žmonės žygdarbio nepamiršo, įamžino paminklais, jų vardu pavadino gatves, kaimus ir vaikus.
1934 metais Girėnais pervadintas ir kaimas dab. Šakių r. savivaldybės teritorijoje, žinomas nuo XVIII a. Kerėplių vardu. (Iš viso Lietuvoje 4 kaimai vardu Girėnai.) Dariaus kaimas atsirado pervadinus Rubiškes – gimtąjį lakūno Stepono kaimą (Klaipėdos r. sav.).
VLKK turimais Gyventojų registro duomenimis, Girėno vardą turi 69 vyrai, 11 moterų vardu Girėna, viena – Girėnė (toje aviatorių šeimoje sūnus Darius, duktė Girėnė). Pirmasis asmuo Girėno vardą gavo 1934-aisiais, daugiausia tokių vardų suteikta 1971 m. (6 asm.), 1965 ir 1982 m. (po 5 asm.). Pastaruoju laiku populiarėja trumpesnis, nepriesaginis, vardas – Girius.
Įdomu, kad Girėnas – kiek perdirbta lakūno pavardė, oficialioji buvusi Girskis. Tačiau tokia pavardė Girėnas funkcionuoja, o pavardės Darius apskirtai nėra, lakūnas ją sutrumpino iš ofic. Jucevičius-Darašius.
Darius iš seno žinomas kaip vardas (plg. Darijus < sulot. graik Darius, taip pat trumpinys iš liet. Darbutas, Darkintas ir pan.), tačiau Gyventojų registre vyriausias asmuo tokiu vardu fiksuotas būtent skrydžio metais – 1933. Šis vardas Lietuvoje populiarus – iš viso 21,6 tūkst. vyrų, o XX a. 8 deš. juo buvo pavadinama net po tūkstantį berniukų kasmet.
Taigi, Girėnas, Girėna ir Girėnė – palyginti nauji vardai, išpopuliarėję po herojiško lakūnų skrydžio. O su lėktuvo „Lituanica“ pavadinimu galima sieti moters vardo Lituanika atsiradimą (2 asm.). (Parengė A. Pangonytė, 2018.)Kitas faktas

Klausiame

Ačiū, kad balsavote.

Mums labai svarbi jūsų nuomonė.

Teisės aktai / Patarimai

  • Aktualūs teisės aktai

    Asmenvardžių klausimais svarbiausi teisės aktai – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo vis dar laukiama.
  • Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba

    Pristatome pagrindines knygas, kuriomis galima remtis:

Žiniasklaidos straipsniai