Straipsniai

Įvardijimai XIX amžiaus pradžioje: Telšių bažnyčios gimimo metrikų studija

2016-08-19, doc. dr. Ilona Mickienė, Aušra Černiauskaitė
Straipsnyje analizuojami iš Telšių parapijos XIX a. pr. gimimo metrikų knygos išrinkti įvardijimai – krikštijamų berniukų ir mergaičių, tėvų, krikštatėvių ir lydinčiųjų asmenų, dalyvavusių apeigose. Pagal struktūrą šiuo laikotarpiu jau vyrauja įvardijimai dviem asmenvardžiais. Iš viso įvardijimų – 1589. Skaityti toliau…
Taip pat šiame tekste: Svetimos kilmės vardai

Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše

2015-05-17, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)
Istorikas Agnius Urbanavičius, tiriantis socialinę ir kultūrinę Lietuvos miestų raidą, surinko ir publikavo duomenis iš 1661–1795 metų naujųjų miestiečių įrašų Vilniaus miesto tarybos knygose. Jo publikuoto šaltinio įrašuose, pateikiamuose originalo – lotynų, lenkų – kalbomis, yra miestiečiais tapusių atvykėlių ir vietos gyventojų bei už juos laidavusių XVII–XVIII amžiaus vilniečių vardai ir pavardės, todėl sąrašas aktualus onomastikai.
Iš šaltinyje rastų 68 vilniečių įvardijimų antrųjų narių buvo rekonstruoti 47 XVII a. pab.–XVIII a. Vilniaus miesto gyventojų dvikamieniai asmenvardžiai. Skaityti toliau…
Susiję vardai: Ašvila, Ašvilas, Beĩnoras, Byvainas, Daũbaras, Daugaila, Daugėla, Dauginas, Daũgirdas, Daũjotas, Dóvaidas, Eigėla, Eĩminas, Eĩsmantas, Gekantas, Gelvainas, Jogėla, Karbutas, Kilbaras, Kybartas, Loškantas, Mañtautas, Midgailas, Milbutas, Mìlvydas, Norbutas, Ringáila, Sambaras, Saũrimas, Seibutas, Skirgáila, Sumantas, Surmocas, Svirbutas, Sybutas, Ulmintas, Úogintas, Vaišėda, Vaišnoras, Žadvainas
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843)

2016-08-17, dr. Alma Ragauskaitė
2013 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraštyne rastas unikalus onomastikos istorijos šaltinis, kataloge pavadintas „Vardų ir pavardžių žodynu“, XIX amžiaus pirmosios pusės lietuvių istorinėje antroponimijoje ir toponimijoje kol kas neturintis analogų. Ranka sudarytoje knygoje  45 000–60 000 istorinių tikrinių vardų (daugiausia asmenvardžių ir šiek tiek vietovardžių). Skaityti toliau…
Susiję vardai: Albutas, Bitautas, Bugaudis, Buivydas, Bùtautas, Býtautas, Danutis, Daũbaras, Daũgirdas, Daũjotas, Dovainas, Dóvainis, Galimantas, Galkantas, Gedimìnas, Ginvila, Ginvilas, Golginas, Jamontas, Jatautas, Jómantas, Jovaišas, Kargaudas, Kimbaras, Korgaudas, Liùbartas, Mañtvilas, Montvilas, Narbutas, Norvila, Sirvidas, Sìrvydas, Taũtas

Kazimiero vardas Lietuvoje XVII–XVIII a. (kelių parapijų pavyzdžiai)

2016-03-04, Aistė Pangonytė (VLKK)

Apie Kazimiero vardo populiarumą kalbama apibendrinus įvairių parapinių bažnyčių metrikų duomenis: iš Šiaulėnų parapijos XVII a., Leipalingio parapijos XVII a. II pus., Merkinės parapijos XVII a. I pus. ir XVIII a., Žaludko parapijos XVII a. II pus. ir XVIII a., Vilniaus Misionierių parapijos XVII a. I pus. ir XVIII a.

XVII a. tirtose metrikų knygose dažniausi vyrų vardai – JonasKazimieras, Baltramiejus, Kristupas, Petras, Simonas. XVIII a. Jono vardas išlieka populiariausias, bet kur kas dažniau krikštyta Juozapu, Jurgiu, Mykolu, Motiejumi, Tomu. – Kazimiero vardo populiarumas išblėso. (Statistinė medžiaga pateikiama straipsnio prieduose.)
Visą straipsnį žr.: Paknys M. Kazimiero vardas Lietuvoje XVII–XVIII a.: kelių parapijų pavyzdžiai / Šventasis Kazimieras istorijos vyksme: įvaizdis ir refleksija. 2006. p. 14–21. (Nuoroda į duomenų bazę Lituanistika)
___________________
P. S. Kazimiero vardo populiarumas blėsta ir dabartiniais laikais: jis dar gana dažnas tarp piliečių (Piliečių vardų sąvado duomenimis, juo pavadinta apie 8 tūkst. vyrų), bet plg.: XX a. vid. šiuo vardu per metus buvo pavadinama apie 200–300 asm., XXI a. pr. tik 1–20 asm. per metus. (A. Pangonytė)
Taip pat šiame tekste: Svetimos kilmės vardai

Moterų vardų kirčiavimo kraipymai

2016-06-15, dr. Jonas Šukys
   Kaip vartoti ir kirčiuoti vyrų ir moterų vardus, nesunku pasitikrinti patikimame, gerai parengtame, paremtame istorizmo ir sistemingumo principais Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyne“. Jo yra išėję net šeši leidimai (1987, 1994, 2003, 2005, 2007, 2009). Tačiau knyga lieka knyga, o gyvenimas knygų kartais neklauso. Dalis moterų vardų, ypač miestuose, kirčiuojami visai ne taip, kaip nurodo minėtasis žodynas. Žinoma, visų pasitaikančių kraipymų viename straipsnyje neįmanoma aptarti, todėl apžvelgsime tik tris ryškesnes tokių kraipymų grupes. Skaityti toliau…

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.